Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

Nemistifikuoti teatro


Interviu su režisieriumi Viliumi Malinausku


Sigita Ivaškaitė

Share |
Režisierius Vilius Malinauskas


Esi sakęs, kad lietuvių kalba pjesių nerandi. Tuomet iš kur jas imi ir kaip atsirenki? Kas atsiranda pirmiau: tema ar pjesė?

Ieškau sėdėdamas prie kompiuterio, internete. Dažniausiai tuo metu turiu pinigų parsisiųsti kokioms penkioms knygoms. Taigi, galima sakyti, akluoju taikymu, vos ne pagal viršelį, nes trumpi aprašymai nedaug tepasako, išsirenki tas kelias. Jei dar parašyta, kad gavo kokį nors apdovanojimą, tikiesi, bus ir visai neblogai. Imi skaityti tas pjeses ir žiūri, kabina tave tema ar ne. Būtent taip ir buvo su „Triušio landa“. Iš niekur ji savaime nenusileido.

Tad kodėl „užkabino“ būtent jos tema?

Nes ji aktuali ir man, ir, manau, dabartinei visuomenei. Svarbiausia – vaiko netekties tema, bet mes ją nukeliame į antrąjį planą. Į priekį iškeliame meilės išraišką konkrečioje situacijoje – kaip meilės deklaravimas iš tiesų parodo visišką nemeilę. Jei motinos paklaustume, ar ji savo dukrą myli, žinoma, atsakytų, kad taip, bet iš tikrųjų ji tik kenkia. Šitoks savotiškas prasilenkimas, žmonių santykių trapumas man atrodo šiuo metu aktualus.


Man visuomet labai sunku kalbėti apie pjesės turinį. Aš tikiu kiekvieno „perskaitymu“, individualia interpretacija. Kiekvienas išskirsime kiek kitokius akcentus, nes kiekvieno žmogaus patirtis yra kitokia. Lygiai taip pat man sunku parašyti kelis sakinius į programėlę – tarsi įspraudi save į kažkokius rėmus. Žinoma, visuomet yra svarbiausias pranešimas, bet jei spektaklyje kas nors atras sau kitką, nuo to kūrinys tik taps turtingesnis.

Kas tau svarbiau statant spektaklį – aktorius, scenografija, muzika?..

Viskas kartu. Visų spektaklio dalių susikalbėjimas. Svarbiausia, kad aktorius scenoje žinotų, ką jis turi daryti, ir joje saugiai jaustųsi. Įmesti jį į bet kokią situaciją yra lengva, bet aš siekiu, kad repeticijos darbas, o vėliau ir spektaklis vyktų sąmoningai.

Kaip pasirenki aktorius?

Paprastai, kalbėdamasis. Jei nesusikalbi, vadinasi, aktorius ne tas. Kartais jau būnu nusižiūrėjęs. Taip buvo su Ineta Stasiulyte, – „Triušio landoje“ ji vaidins Beką. Kažkada pamačiau, kad ji iš tiesų gera, bet neišnaudota aktorė, ir vis turėjau ją omenyje.


Šitame spektaklyje viskas yra labai paprasta, švaru. Čia reikia kuo mažiau teatrališkumo, vaidybos. Viską išvalyt, išvalyt... tik veiksmas ir mintis. Dirbome pasitelkę savas patirtis. Ir atsirado kažkokia ramybė, metodiškumas, palyginti su ankstesniais, maištaujančiais spektakliais. Čia svarbiausia – žmogus, istorija ir likimas. Tam yra išvalyta visa erdvė. Man patinka žaisti estetika, stilistika, bet spektaklio centras visuomet bus aktorius, jo darbas.

Kokia tuomet muzikos, scenografijos, šviesų paskirtis?

Visa tai tik asistuoja. Muzika atsiranda tik ten, kur jos būtinai reikia, kaip ir platforma, ant kurios bus vaidinama, – ji svyruos tik tada, kai to reikės, šviesa – paprasta, balta. Nieko neslėpsim, tiesiog norisi stambaus plano, kinematografiškumo.

Ir keičiasi darbo būdai, priemonės?

Paprasčiausiai kiekviena tema reikalauja kito rakto – stilistikos. Ją nulemia pjesė. O toliau, kaip jau sakiau, – kalbėjimasis.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės!


Kalbino Sigita Ivaškaitė



„7 meno dienos“ Nr.36 (912), 2010-10-15

Versija spausdinimui

Komentarai

AKhNNOlzspwuvgKIoK, 2012-03-16 15:16

ESPN's World Cup theme song. It was composed by Lisle Moore, the same guy who made the song for the 2002 Winter Olympics. For the 2010 South Africa svreion they teamed up with the cast of Broadway's The Lion King to give it an African feel to it. For the 2011 Germany svreion they simply removed the African vocals.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti