Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Nelegalus gyvenimas padeda legaliam verslui


Paroda „Jurgis Mačiūnas - SoHo įkūrėjas“ Jono Meko vizualiųjų menų centre


Kęstutis Šapoka

Share |
Robertas Wattsas matuoja pacientės liežuvį „FluxusKlinikoje“ gegužės 8 d. 1970 m.
Atrandame dar vieną „Čiurlionį“ - Jurgį Mačiūną. Atrandame ir savinamės (nes nei Čiurlionis, nei juo labiau Mačiūnas nebuvo ir nėra visiškai mūsų). Žinoma, elgiamės gerai, nes ir dailės istorijos srityje juk galioja tie patys dėsniai kaip sporto pasaulyje - reikia investuoti pinigų ir stengtis prisivilioti, nupirkti kuo daugiau žvaigždžių, taigi reikia kapitalo ir atitinkamos srities vadybininkų. Tiesa, dailės istorijos pasaulyje žaidėjai dažniausiai iškeliavę į anapilį, todėl kalbame apie įvaizdžio kūrimą arba jau suformuoto įvaizdžio pritraukimą.


Tai, kad sovietmetis neleido laiku investuoti į Čiurlionio, kaip pasaulinio lygio menininko, vardo kūrimą, pakenkė ne tik jo meno reikšmei ir suvokimui, bet ir Lietuvos įvaizdžiui. Vietinėje terpėje, žinoma, vertintinos kai kurių mūsų dailėtyrininkų ir dailininkų pastangos išsaugoti ir apginti Čiurlionį nuo sovietinės valdžios puolimo 6-7-uoju XX a. dešimtmečiais, bet vis dėlto Čiurlionis buvo kiek subanalintas, palaidotas po lyrika ir provincialumu.

 

Mačiūno (ir Meko) reikalai šioje srityje kur kas geresni, nors būta pastangų ir Mačiūną pritempti prie „rūpintojėlių pasaulėvaizdžio“. Matyt, todėl kilo toks nepasitenkinimas įsigyta Mačiūno fluxus kolekcija, paaiškėjus, kad ji niekaip nesiderina su lyrišku, kaimietišku lietuviškumu... Aišku, ko gero, net patys įsigijusieji šią kolekciją iki galo nesuvokė, kad perkamas (inter)aktyvus įvaizdis, istorinis-kultūrinis procesas, o su juo reikia nuolat dirbti, kurti jam atitinkamą edukacinę, sklaidos sistemą, nes šie objektai negali tiesiog skendėti muziejaus tyloje ir byloti patys savaime.

 

Kad ir kaip būtų, Mačiūną savinamės ir lietuviname neblogai. To įrodymu gali būti paroda Jono Meko vizualiųjų menų centre, atspindinti Jurgio Mačiūno, kaip SoHo menininkų kolonijos Niujorke įkūrėjo, istoriją ir šios parodos proga pristatyta knyga „Nelegalus gyvenimas. Vusterio g. 80 ir Soho evoliucija“ („Illegal living: 80 Wooster Street and the Evoliution of SoHo“, sud. Roslyn Bernstein, Shael Shapiro).

 

Ko gero, taktiškai apgalvotas ir sėkmingas sprendimas išleisti knygą anglų kalba, kurią parengė užsieniečiai, kaip nors specialiai lietuviškumo leitmotyvo neeskaluojantys ir neryškinantys, tačiau Jono Meko fondas (asmeninis Jono Meko „ambasadoriavimas“ pasaulyje reklamuojant Mačiūno veiklą) ir leidyba Vilniuje, matyt, savaime sukuria lietuvišką foną, palankų sėkmingam įvaizdžio kūrimui.

 

Galima kalbėti dvejopai - apie Mačiūną ir jo SoHo menininkų kooperatyvo istoriją, taip pat apie knygą ir ją papildančią parodą.

 

Mačiūnas yra įdomus, keistas, nestandartinis savaime (ypač per laiko prizmę), tiesiog lobis mitų kūrėjams, kaip ir jo menininkų kooperatyvo idėja, kuri, nepaisant Mačiūno idealizmo, sumišusio su naivumu, infantilumu ir visokiomis kitokiomis jo charakterio keistenybėmis, vis dėlto šiaip taip išgyveno, įgavo savaiminį pagreitį ir galiausiai tapo sėkmingu nekilnojamojo turto projektu (žinoma, jau ne Mačiūnui ir menininkų bendruomenei).

 

Todėl lengviau kalbėti apie knygą ir parodą. Knyga nepretenduoja į labai gilius filosofinius, sociologinius, menotyrinius etc. apibendrinimus, bet įdomiai skleidžiasi kaip paralelinių istorijų, pasakojimų, faktų apie SoHo menininkų loftų, bendruomenės kūrimąsi ir Mačiūno vaidmenį jame tinklas. Viena vertus, knyga skirta SoHo rajonui (tiesa, gal kiek iškrenta iš visumos per plati ir tolesnei knygos visumai mažai ką duodanti SoHo rajono istorija net nuo XVIII a. iki Mačiūno iniciatyvų), kita vertus, greta įpinamos konkrečių žmonių istorijos.

 

Taigi kartais rajonas, pastatai veikia žmonių gyvenimus, o žmonės, jų iniciatyvos ir veiksmai savo ruožtu keičia patį rajono veidą.

 

Atskiruose knygos skyriuose, remiantis gausia dokumentine medžiaga, amžininkų atsiminimais, rekonstruojama Mačiūno menininkų kooperatyvo vizija ir konkreti Mačiūno veikla, tame pačiame pastate įsikūrusio Jono Meko kino archyvo istorija, kitų menininkų veikla, gana detaliai atpasakojamos įvairiais laikotarpiais Mačiūno loftuose gyvenusių asmenų istorijos. Taip per individualias istorijas, gausias faktų, atsiminimų sampynas tarsi pro akis prabėga Mačiūno įkurtos bendruomenės gyvenimas ir jo kaita, kartu parodant, kaip per kelias dešimtis metų šis rajonas ir konkretus pastatas pamažu legalizavosi ir komercializavosi, transformuodamas kairuolišką (o gal tiesiog vaikiškai naivią) mačiūnišką utopiją į milijoninį verslą.

 

Knygą papildanti paroda labiau susitelkia į Mačiūno veiklą ir aplinką (kartu ir SoHo), todėl natūralu, kad parodoje galime išvysti dalį knygoje reprodukuotos vaizdinės medžiagos (dokumentų, fotografijų), kurią papildo originalūs kino ir videokadrai, interviu su Mačiūno bendražygiais ir kolegomis (Jonu Meku, Shigeko Kubota etc.) ir jų meno pavyzdžiais.

 

Šį kartą turbūt neverta vėl eskaluoti ideologinių, politinių, ekonominių Mačiūno ir fluxus savinimosi aspektų, susijusių su mūsiškių liberalų veikla. Tai, matyt, atskira kalba ir istorija. Kad ir kaip būtų, aptarta knyga ir paroda gana nuodugniai, nenukrypstant nei į toli siekiančius filosofinius apibendrinimus, nei labai dramatizuojant, nesileidžiant į perdėtą lyriką ar patetiką, pristato, papasakoja SoHo menininkų bendruomenės istoriją, kurioje labai svarbūs lietuviai. Taigi turime gerą progą įsiterpti į pasaulinės meno istorijos pasakojimą, dalį jos papasakodami savaip, lietuviškai. Galime sakyti, kad Lietuvos rinktinė įsigijo du stiprius žaidėjus - Jurgį Mačiūną ir Joną Meką.

 

Paroda veikia iki rugsėjo 1 d.

Jono Meko vizualiųjų menų centras (Gynėjų g. 14, Vilnius) dirba antradieniais-šeštadieniais 12-19 val.


 


„7 meno dienos“ Nr.29 (905), 2010-07-23

Versija spausdinimui

Komentarai

sgIAyqYqixPiwNvuQ, 2012-01-08 22:10

Free knowledge like this doesn't just help, it promote demoraccy. Thank you.

nrFVPDEUps, 2011-06-23 08:21

In awe of that aesnwr! Really cool!

markas, 2010-12-25 12:55

geras straipsnis - protingas zmogus raso - labai truksta konstruktyvumo menotyroje - dazniausiai stampai stampai - jaute - moters pasaulis - ir kitokie burtai

skaitytojas, 2010-07-26 13:34

Mačiūną galima laikyti miesto kultūros produktu (gimė ir augo Kaune),o Mekas-grynų kaimietiškų šaknų,gimęs ir augęs tarp miškų ir pelkių, atokiame Biržų rajono Semeniškių kaimelyje,kur vis dar kalbama rytų aukštaičių rotininkų tarme.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti