Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEKSTAI

Interneto gaujos


Apie „Virtualios tikrovės“ pavojus


7 MD

Share |
Jaron Lanier
Termino „virtuali tikrovė“ autorius Jaronas Lanieras neigia, kad internetas suteikia žmonėms pažinimo laisvę ir neribotas bei nemokamas žinias. Jis įsitikinęs, kad iš tikrųjų internetas išlaisvina žemiausius instinktus.

Lanieras (g. 1960) yra amerikiečių kompozitorius, matematikas, kompiuterių mokslininkas ir futurologas. Studijas universitete jis pradėjo būdamas penkiolikos metų. 9-ajame dešimtmetyje Lanieras tyrinėjo gyvų būtybių galimybes egzistuoti kibernetinėje erdvėje ir ją veikti. Beje, jis išrado ir pirmąjį „avatarą“ – skaitmeninę tinklo vartotojo imitaciją, nagrinėjo galūnių protezų elektroninių pakaitalų problemą. Laniero verslas žlugo, jis prarado patentus, bet iki šiol yra aktyvus tinklaraštininkas, publicistas, Kolumbijos universiteto dėstytojas. Philipo Bethge’s pokalbis su Lanieru šių metų sausį buvo išspausdintas žurnale „Der Spiegel“. Pateikiame jį sutrumpintą.


Jūs tvirtinate, kad internete normalūs, išmintingi žmonės virsta minia. Ar rimtai taip manote?

 

Žinoma. Kaip tik šiandien skaičiau anoniminį forumą, kuriame žmonės komentavo „New York Times“ ketinimus ateityje imti pinigus už straipsnius online. Pirmieji komentarai dar buvo normalūs, bet netrukus diskusija virto muštynėmis. Tai ne išimtis, o tipiška tinklo schema.


Kaip prie to ateinama?

 

Labai svarbus anonimiškumas. Anonimui nereikia bijoti pasekmių, bet jis iškart pajunta pasitenkinimą. Automatiškai perkeliamas biologinis iešmas, ir atsiranda tikra gauja. Tai galima pastebėti ir kitose gyvenimo srityse. Kai tik susijungia žmonės, kuriuos sieja stipri tikėjimų sistema, dažniausiai į dienos šviesą išlenda viskas, kas blogiausia.


Internetas taip pat yra savotiška religija?

 

Turiu omenyje naują religiją, kurios pagrindas – technologija. Internetas tapo vieninteliu, antiindividualistiniu aparatu, kuris dirba padedamas tam tikro kolektyvinio proto, panašiai kaip bičių avilys.


Anksčiau Jūs vertinote internetą daug pozityviau. Kas atsitiko?

 

Interneto žlugimas prasidėjo kartu su bandymais tinkle užsidirbti pinigų. Iki šiol, deja, atsirado tik vienas sėkmingas verslo modelis – tokios reklamos, kokią siūlo Google. Bendruomeniniai portalai, tokie kaip Facebook, bando mėgdžioti šią sėkmę. Bėda ta, kad kartu naikinamos visuomeninės struktūros tinkle, kurios iš pradžių funkcionavo visai gerai. Juk ir prieš atsirandant Facebook žmonės tarpusavyje bendravo internetu.


Facebook leidžia kur kas paprasčiau palaikyti ryšį su senais draugais arba rasti naujų.

 

Bet už kokią kainą! Prašom įsisąmoninti: visas jūsų bendravimas su draugais priklauso kažkokiai bendrovei. Facebook įspraudžia žmones į anksčiau suprojektuotas kategorijas ir redukuoja juos iki daugkartinio pasirinkimo tapatybės. Tuos pasirinkimus galima parduoti rinkodaros duomenų bazėms. Man akivaizdu, kad tas, kuris naudojasi Web-2.0 Facebook tipo pasiūlymais, pasiduoda tai sistemai, net to nepastebėdamas.


Ar Jūs neperdedate? Juk žmonės atskiria skiria save tinkle Facebook ir savo tikrą gyvenimą.

 

Vyresni žmonės iš tikrųjų naudojasi Facebook, kad atnaujintų ryšius su senais draugais. Tie ryšiai užsimezgė anksčiau ir tikrame pasaulyje. Problemos kyla greičiau jauniems. Jiems Facebook modelis gali turėti didelės įtakos sprendžiant, kas yra draugas ir kas gyvenime svarbiausia.


Ar manote, kad jaunimo susižavėjimas tokios rūšies kolektyvizmu kyla iš baimės?

 

Taip, dėl internetinės gaujos dinamikos galiausiai reikia prisijungti, kad pats netaptum auka. Turėti savo puslapį Facebook tam tikru metu tampa privaloma. Paauglys turi rūpintis savo „profiliu“, nes Facebook tampa jo gyvenimo dalimi.


Bet juk internete kiekvienas gali prisistatyti toks, koks norėtų būti?

 

Ne, tinkle privalomas tik konformizmas. Skatinami žmonės, kurie atitinka visuomenines normas. Atsidūręs už normos ribų, greitai pats gali tapti auka. Dabar yra didelių kiberpriekabiavimo problemų. Be to, tinklas neleidžia išgalvoti savęs iš naujo, nes nieko negalima pamiršti.


Dalies tinklo kultūros privalumas yra tas, kad kompiuterių programas, dainas, filmus ar tekstus galima gauti dykai. Jūs pats anksčiau reikalavote, kad muzikai nemokamai perleistų savo kūrinius. Pinigų jie turėjo gauti, pavyzdžiui, už pardavinėjamus marškinėlius. Dabar kritikuojate tą kultūrinę savitarną. Kodėl pasikeitė požiūris?

 

Jei nemokamas modelis funkcionuotų, dabar turėtume tūkstančius muzikų, kurie nemokamai duoda savo muziką ir, nepaisant to, gyvena gerai. Dabar manau, kad viskas būtų geriau, jei už intelektualius kūrinius būtų mokama. Jei viskas, kas nematerialu, bus nemokama, tapsime skaitmeniniais žemdirbiais, kurie skaitmeninių dvarų ponams, tokiems, kaip Google ar YouTube, nemokamai teikia turinius. Jei norime dinamiško pasaulio, kuriame kiekvienas turi teisę mąstyti pats ir ieškoti savo kelio, mums reikia kapitalizmo, ypač proto kapitalizmo. Intelektualiniai laimėjimai vėl turi būti apmokami ir apmokami individualiai. Dar viena didelė šiuolaikinės skaitmeninės kultūros klaida yra ta, kad informacija iš įvairių šaltinių yra taip smulkinama, jog galiausiai turime tik vieną globalinę košę.


Taip veikia „Vikipedija“. Kiekvienas atneša savo gabalėlį. Galiausiai visos pasaulio žinios gali būti sukauptos vienoje vietoje ir nemokamai prieinamos kiekvienam. Kaip galima į tai žiūrėti kritiškai?

 

Vikipedija“ galbūt pasiteisina, jei kalbame apie konkrečias temas, pavyzdžiui, mokslą ar popkultūrą. Tačiau humanistikai ar istorijai ji visai netinka. Šiose srityse egzistuoja daug aspektų ir požiūrių, ir visi jie lygiaverčiai. Jei juos sumaišysi, viskas neteks prasmės. Gali net taip atsitikti, kad prarasime tikrovę kaip atskaitos tašką. Pavyzdžiui, „Vikipedija“ siūlo begalinius tekstus apie išgalvotas armijas ar fantastinių romanų personažus. Tačiau pasakojimai apie tikras istorines armijas ar herojaus dažnai pateikiami labai sutrumpintai. Į ką tai veda? Bijau, kad yra pavojus kada nors supainioti istoriją su fikcija. Redukuojame istoriją, o galiausiai ją prarasime...


Vikipedija“ nėra vienintelis šaltinis...

 

...bet kada nors gali juo tapti. Prašom įsivaizduoti, kad visiškai išnyks knygos ir dirbsime tik su programinėmis sistemomis, kurios sumaišo informaciją į skaitmeninę tyrę. Tada atsiras pasaulis, kuriame egzistuoja tik kažkas panašaus į „Vikipediją“. Galų gale turėsime vieną vienintelę knygą visai žmonijai: tam tikrą šventraštį, panašų į Bibliją, parašytą autorių, kurie bus pamiršti ir todėl juos bus galima išaukštinti. Atsiras antgamtiškumo įspūdis. Jei egzistuoja knyga, kurios niekas neparašė, tai turėjo padaryti Dievas.


Ar tinklo struktūra nepadeda įsigalėti įspūdžiui, kad internetas tampa kažkuo viršesniu?

 

Taip. Interneto dizainas informaciją vertina aukščiau už ją pateikiantį individą. Tinklo principus sukūrė technikos pakvaišėliai, turintys nedaug bendra su žmogiškais saviraiškos būdais. Tokiu būdu iš žmonių atėmėme orumą.


Ar buvo bandymų kitaip organizuoti tinklą?

 

Taip. Pirmas sumanymas buvo geriausias, deja, jis nebuvo įgyvendintas. Tedas Nelsonas...


...amerikiečių sociologas, filosofas ir kompiuterių pionierius, kuris XX a. 7-ajame dešimtmetyje sukūrė dabartinio World Wide Web pagrindus....

 

...siūlė sukurti universalią mikromokesčių sistemą ir tik vienkartinį visų duomenų dėjimą į tinklą. Tokia sistema būtų buvusi geresnė. Rinką reguliuotų pasiūla ir paklausa, o muzika, knygos ar spaudos straipsniai labai greit įgytų išmintingą, atitinkamą kainą.


Kaip dar siūlytumėte pagerinti internetą?

 

Gal reikėtų suskaidyti monopolijas, kad, pavyzdžiui, būtų ne viena Google, o daug paieškų sistemų. Tačiau manau, kad jos turi būti laisvos nuo reklamos. Dabar judame link situacijos, kai tinkle žmogus patenka į tam tikrą mirties spiralę ir išnyksta, jei nesireklamuoja. Jei atskirtume paieškas internete ir reklamą, pasaulis būtų padoresnis ir teisingesnis. Šiek tiek reklamos niekad nepakenks. Tačiau tai neturi būti akcentuojama per jėgą. Kai reklama tampa civilizacijos centru, aplink kurį viskas sukasi, tada ji iš tikrųjų tampa šėtoniška.


Parengė Kora Ročkienė



„7 meno dienos“ Nr.18 (894), 2010-05-07

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti