Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Dar nematyti eskizai


Stasio Krasausko (1929–1977) piešiniai „Juškus gallery“


Živilė Janulevičiūtė

Share |
Stasys Krasauskas. Eskizas „Giesmių giesmei“. 1965 m.
Šiuo metu veikia paroda, kur žiūrovai turi unikalią galimybę susipažinti su dar neregėtais dailininko Stasio Krasausko eskizais.

Kalbant apie šio menininko kūrybą, neišvengiamai atsiranda du jo suvokimo lygiai: istoriškas (chruščiovinių laikų, kai jie buvo kuriami) kontekstas ir šiandieninis. Aš, kaip jauna žiūrovė, atstovauju šiandieniniam kontekstui ir galiu bandyti kalbėti tik tai, ką S. Krasausko kūryba galėtų reikšti dabar. Tačiau vis dėlto neįmanoma išvengti istorinių aplinkybių. O joms susidūrus išryškėja skirtis tarp mito ir tikrovės.

 

Pokalbis su dailininko dukra (ir parodos kuratore) Aiste Krasauskaite leido atsiskleisti naujam požiūriui tiek į kūrybą, tiek į mitus, supusius S. Krasauską. Pirmiausia šia paroda siekiama atskleisti kitokį, dar ne taip plačiai pažintą S. Krasausko pasaulį.

 

Eksponuojami eskizai buvo netikėtai atrasti tarp kitų kūrybos darbų. Jie atskleidžia dailininko kūrybinio proceso virtuvę. Visi tikriausiai girdėjo legendą, kad S. Krasauskui buvo vieni juokai vientisa linija nupiešti visą žmogaus figūrą. Tačiau šie eskizai parodo visiškai priešingą tikrovę: aiškiai matoma, kad dailininkas daug dirbdavo prie formų, darė ne vieną eskizą vis šlifuodamas tam tikras svarbiausias detales, kol galėdavo išgauti tobulą precizišką liniją ar figūrą galutiname variante. Ir nors iš pirmo žvilgsnio eskizai atrodo panašūs, čia galima atsekti dailininko minties giją, įžvelgti, kaip buvo tobulėjama ir einama lengvumo link. Buvo įprasta matyti tik išbaigtus kūrinius, kerėjusius paprastumu.

 

Juose žmogaus kūnas yra tobulas, švelnių judesių, idealizuotas, priartėjęs prie simbolio, o tai leido S. Krasauską apvainikuoti romantiško, juvelyriško grakštumo menininko vardu. Tačiau eskizai savo vyrišku grubumu rodo ką kita – tiek moteriškas, tiek vyriškas pradai S. Krasausko kūryboje yra neatsiejami. Jis išsiskyrė gražaus kūno kulto estetika tiek iš tuometinių lietuvių, tiek iš vakariečių kūrybos. Tai leidžia manyti, kad išgrynintos estetikos siekis buvo jo asmenybės sanklodos dalis.

 

Tačiau žvelgiant iš šiandieninės perspektyvos, kai jau kelis pastaruosius dešimtmečius karaliauja bjaurumo estetika, S. Krasausko kūryba atsiduria kitoje barikadų pusėje – ji tarsi priešinama šiandieniniam groteskui, primenančiam apie įvairias ir aktualias socialines problemas. Galbūt šiuolaikinei akiai S. Kraskausko kūnai gali dvelkti erotika, bet iš tikrųjų tai tik metaforos, reikalingos perteikti žiūrovams kilnesnes menininko žinutes. Anot dailininko dukros, „Krasauskui rūpėjo amžinosios universalios idėjos: meilė, šeima, grožis, jaunystė“. Šios vertybės žmonijai visad rūpėjo ir rūpės, bet kiekvienas renkasi kitokius išraiškos būdus. S. Krasauskas pasirinko estetizuotą kelią. Galima teigti, kad ši paroda – tai laikina grožio salelė grotesko jūroje.

 

Paroda veiks iki gegužės 8 d. „Juškus Gallery“ (B. Radvilaitės g. 6b, Vilnius) dirba antradieniais - šeštadieniais 11.00 – 19.00 val.


„7 meno dienos“ Nr.17 (893), 2010-04-30

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

tdBSTFIVdaQF, 2011-05-03 08:45

I'm not easily imrpsesed. . . but that's impressing me! :)

A G, 2010-05-06 20:12

Svarbu, kad Krasauskas - talentingas, o kurioj jis barikadų pusėj - visai nesvarbu.

Bartas, 2010-05-03 13:11

Patiko straipsnis.Reikės aplankyti parodą!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti