Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

Magiškas optimizmas dviem


Premjera


7MD informacija

Share |
Nijolė Lepeškaitė spektaklyje „Jelena ir Šturmanas“ Nuotr. iš teatro archyvo.
Šį mėnesį Lietuvos teatrus užliejo rusiškos Antono Čechovo palikuonių dramaturgijos banga, į kurią įsilieja ir Kauno valstybinis dramos teatras. Čia, Mažojoje scenoje, kovo 19, 20 ir 27 d. bus rodoma spektaklio „Jelena ir Šturmanas“ premjera pagal Dmitrijaus Lipskerovo pjesę. Režisierius Sergejus Paciukas pakvietė vaidinti žinomus kauniečių aktorius – Nijolę Lepeškaitę ir Viktorą Valašiną.

Dmitrijui Lipskerovui buvo vos 24 metai, kai garsus Rusijos režisierius Markas Zacharovas jį pavadino antruoju Čechovu, o jo pastatyta D. Lipskerovo pjesė „Mokykla su teatrine pakraipa“ (pervadinta „Emigrantų mokykla“) „Lenkomo“ teatre Maskvoje rodyta 15 metų. Autorius taip pat lyginamas beveik su visais garsiausiais XX a. antrosios pusės literatūros kūrėjais – nuo G.G. Marquezo iki V. Pelevino. D. Lipskerovo kūryba priskiriama fantastiniam, arba magiškajam, realizmui, pasižymi drąsiu ir bekompromisiu požiūriu į rusišką mentalitetą, giliu ir tiksliu žmogaus psichikos ir egzistencijos vaizdavimu. Pagal jo kūrinius pastatyti du kino filmai, televizijos spektaklis.


Riba tarp tikrovės ir fantazijos šio rašytojo kūriniuose neegzistuoja. Žmogaus vaizduotė, veikiama tikrovės, kartu su pasąmoniniais vaizdiniais kuria tikrąjį žmogaus dvasios pasaulį, kuriame visi iš tiesų ir gyvenime. „Viskas, kas vyksta mano knygose, absoliučiai realistiška. Tik tos realijos truputį pakreiptos. Juk ten viskas logiška. Ten viskas apie mus“, – sako rašytojas.


Kauno dramos teatre statomos D. Lipskerovo pjesės personažai Jelena ir Šturmanas – nebe jauni žmonės. Jie prisimena praeitį, priekaištauja, pyksta ir myli vienas kitą. Vienatvės baimė gyvenimo pabaigoje, tirpstantis laikas, obuolių kvapas iš jaunystės ir rūke skęstantys prisiminimai. Abu kalba tarsi apie nieką ir kartu apie tai, kas jų gyvenime svarbiausia. „Jei į savo gyvenimą neįsileidai Stebuklo, dabar pats metas apsidairyti: galbūt šalia sėdi tas vienintelis angelas, kuris visą laiką tave mylėjo, kuriuo tu taip bijojai patikėti? Juk meilė, kaip ir gyvenimas, niekada nesibaigia“, – egzistencinę pjesės plotmę interpretuoja režisierius.


Šis spektaklis statomas D. Lipskerovo dramaturgiją supinant su gyvenimiška pačių aktorių patirtimi. Vizijų kupiną pasaulį įkūnyti aktoriams padeda pastaruoju metu daugiausia Lenkijoje dirbanti scenografė Giedrė Brazytė. Spektaklio muziką kūrė kompozitorius Antanas Jasenka, su juo režisierius Sergejus Paciukas kartu kūrė ir keletą savo spektaklių Šilutės kameriniame dramos teatre. Tuo tarpu S. Paciuko 2006 m. Kauno dramos teatre režisuota „Rudens stiliaus moteris“ iki šiol rodoma ir mėgstama žiūrovų.


„7 meno dienos“ Nr.10 (886), 2010-03-12

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti