Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

„ARTscape“ Prancūzija


Apie tolerantiškumą ir religiją


7 MD

Share |
„Baltazaras“


Pasibaigus „Žiemos ekranams“, prancūziško kino programą pratęs „ARTscape“ projektas. Bendradarbiaujant su Prancūzų kultūros centru, „Skalvijos“ kino centre bus pristatytos penkios pilnametražės juostos ir lietuvių kilmės prancūzų režisieriaus Georges'o Spicas trumpametražių filmų programa.

Filmai vienaip ar kitaip palies religijos ir tolerancijos temas. Vasario 1 d. 17 val. programą pradės Robert'o Bressono filmas „Baltazaras“ („Au hasard Balthazar“, 1966). Šis režisierius laikomas vienu transcendentinio stiliaus kino pradininkų, jo filmai dažnai vadinami asketiškais, minimalistiniais, neatsitiktinai Bressonas buvo ir vienas mėgstamiausių A. Tarkovskio autorių. Bressono filmai atrodo užšifruoti, nes dėliodamas pasakojamą istoriją jis nesiremia sentimentalia logika. Režisierius mėgsta ištrinti kategorijų, kurios padeda linkusiems viską rūšiuoti žiūrovams, ribas. Bet svarbiausia, kad jis panaikina skirtumą tarp objekto ir subjekto, priversdamas savo aktorius (dažniausiai neprofesionalus) judėti bei tarti žodžius kuo neemocionaliau ir taip neleisdamas žiūrovui susitapatinti su personažais. Bressonas visus savo iš pirmo žvilgsnio skirtingus personažus (ar tai būtų žmogus, ar gyvūnas) pateikia kaip lygiaverčius realybės dalyvius. Toks personažas yra ir asiliukas Baltazaras, kuris filme svarbus kaip ir visi jo savininkai. „Baltazarą“ galima traktuoti ir kaip religinį filmą: asiliuko vardas kaip vieno iš trijų karalių, jo gyvenimas - lyg atpirkimas už žmonių nuodėmes. Asilas ir nebando pasipriešinti savo lemčiai, nes paprasčiausiai negali. Tačiau svarbu, kad Bressonas nemoralizuoja, pasauliui jis leidžia būti tokiam, koks jis yra, o žiūrovui -savarankiškai interpretuoti asiliuko ir kitų personažų istorijas.


Vasario 3 d. 17 val. bus parodytas Ziado Doueiri filmas „Vakarinis Beirutas“ („West Beyrouth“, 1998). Tai Quentino Tarantino filmų „Pasiutę šunys“, „Bulvarinis skaitalas“ ir „Džekė Braun“ operatoriaus asistento režisūrinis debiutas. „Vakariniame Beirute“ daug tarantiniškos muzikos ir juodojo humoro, nors filmas ir pasakoja apie tragiškus dalykus - Libano pilietinio karo pradžią. Tai pusiau biografinė istorija apie tris jaunuolius, gyvenančius tuo metu Beirute. Karas iš pradžių jiems atrodo lyg nuotykis, o vėliau virsta tragedija.


Populiaraus prancūzų aktoriaus Roschdy Zemo sukurta komedija „Blogas tikėjimas“ („Mauvaise foi“, 2006) bus parodyta vasario 4 d. 17 val. Režisierius taip pat vaidina ir pagrindinį Išmailio vaidmenį. Jaunas architektas iš musulmoniškos šeimos, nors pats ir nepraktikuojantis, myli Klarą - taip pat iš religingos šeimos ir taip pat nepraktikuojančią žydę. Tačiau viskas pasikeičia, kai Sara pastoja. Padėtį apsunkina ir tai, kad nė vieno iš poros tėvai nenumano apie jaunųjų santykius. Atsiradus trečiam asmeniui jų gyvenime pora staiga atsigręžia į savąsias religijas bei tėvų išankstinius nusistatymus.


Vasario 6 d. 16.30 val. bus parodyta šmaikšti Phillipe'o Foucono drama apie toleranciją „Gyvenime visko būna“ („Dans la vie“, 2007). Filmo herojė - stačiokiška žydė našlė Estera - yra prirakinta prie invalido vežimėlio, slauges ji keičia kaip kojines ir vis nostalgiškai prisimena Alžyrą. Vieną dieną ją slaugyti ima arabė Halima, ji itin religinga ir keikia žydus už kiekvieną karo Libane auką. Po kurio laiko ši keista bendraamžių porelė, kilusi iš Alžyro ir dabar gyvenanti Prancūzijoje, suvokia, kiek daug bendro turi. Pagrindinius vaidmenis kūrė neprofesionalios aktorės, jos suteikė filmui realistiškumo, o Fauconas buvo giriamas už sugebėjimą perteikti sudėtingą skirtingų religijų santykį.


Vasario 8 d. 17 val. pilnametražių programą užbaigs Alžyre gimusio prancūzų režisieriaus Rabaho Ameur-Zaimeche'o drama „Paskutinis partizanas“ („Dernier maquis“, 2008). Filmas supažindins su juodadarbiais musulmonais imigrantais, dirbančiais viename Paryžiaus priemiesčių, ir papasakos apie tarp jų kylančius religinius, kultūrinius konfliktus. Ši juosta buvo pavadinta „nestilingu“ politiniu filmu, bet gavo bent aštuonis apdovanojimus Dubajaus tarptautiniame kino festivalyje.


Šįkart trumpametražių filmų programa vasario 10 d. 17 val. taip pat bus rodoma „Skalvijos“ kino centre. Ją pristatys pats režisierius Georges'as Spicas. Šis lietuvių kilmės prancūzų režisierius filmus ėmė kurti septyniolikos. Bus parodyti keturi trumpametražiai filmai. „Dienos patiekalu“ („Le plat du jour“, 1972) kadaise susidomėjo Jacques'as Tati ir parėmė kitus Spicas įgyvendintus projektus. Filmas „Viešos pirtys“ („Bains douches“, 2001) apkeliavo bene keturiasdešimt kino festivalių ir pelnė nemažai tarptautinių apdovanojimų.


Parengė Santa Lingevičiūtė

 

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.4 (880), 2010-01-29

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti