Kasmet vykstantis didžiausias Centrinėje Amerikoje tarptautinis festivalis „Cervantino“ jau antrą kartą pažindina Meksikos žiūrovus su lietuvių teatru. Prieš dvejus metus čia buvo rodytas E. Nekrošiaus „Otelas“.

Kadaise klestintis, kalnuose ant sidabro kasyklų pastatytas įspūdingas Guanachuato miestas, išsekus sidabro ištekliams, kurį laiką galėjo didžiuotis tik nuostabia pastatų architektūra ir universitetu. Tačiau 1972 m. studentų suvaidintos kelios Cervanteso kūrinių scenelės pradėjo festivalio tradiciją, kuri tęsiama jau 37-erius metus. Dabar miestelyje, kur niekuomet nėra apsilankęs garsus ispanų rašytojas, apstu Cervanteso ir jo herojų – Don Kichoto ir Sančos Pansos – paminklų. Kasmet spalio mėnesį miesto gatves užtvindo minios festivalio dalyvių, žiūrovų iš visos Meksikos ir turistų iš kitų Amerikos šalių.

Įspūdingoje festivalio programoje – teatro, muzikos, kino, gatvės teatro, edukacinės ir akademinės programos, parodos. Šių metų festivalis daugiausia buvo skirtas Kanados Kvebeko provincijai. Todėl teatro programoje, šalia Nekrošiaus spektaklio, meksikiečiai pamatė vieno originaliausių teatro kūrėjų Robert’o Lepage’o spektaklį „Anderseno projektas“. Jį spėjo pamatyti ir dalis „Meno forto“ trupės.

Paskutinis „Hamleto“ spektaklis sutapo su audringai Meksikoje švenčiama Mirusiųjų diena. Finalinius Andriaus Mamontovo Hamleto scenoje tariamus žodžius „Toliau – tyla...“ palydėjo minios šauksmai, dainos ir fejerverkų salvės, sklindančios iš už teatro sienų. Tačiau nei vietinių, nei specialiai atvykusių iš Mechiko, Guadalacharos ir kitų miestų teatro specialistų ir studentų tai nė kiek netrikdė. Mat šurmuliuojančios nei dieną, nei naktį nemiegančio miesto gatvės yra visų suvokiama realybė ir sąvoka „tyla“ čia tiesiog neegzistuoja. Visus tris spektaklius, vaidintus prieš šimtą metų statytame ir gražiausiu Centrinėje Amerikoje laikomame Chuarezo teatre, stebėjo sausakimša salė. Po spektaklių žiūrovai ilgais plojimais laikė lietuvių aktorius scenoje, o vėliau laukė gatvėje, prie išėjimo iš teatro. Nekrošiaus teatras Meksikoje jau turi savo gerbėjų. Mechiko teatrinių mokyklų studentai, prieš dvejus metus sužavėti V. Bagdono ir E. Špokaitės vaidybos „Otele“, tąkart po spektaklio liko nakvoti ant teatro laiptų. Šiemet jie puolė sveikintis su „Meno forto“ trupe kaip su senais bičiuliais ir teiravosi, kokiu būdu galima būtų atvykti į Lietuvą studijuoti pas E. Nekrošių.

„Hamleto“ spektakliais atvirai džiaugėsi ir festivalio organizatoriai. O programų direktorius J.M. Diez-Canedo net nedvejodamas kvietė „Meno fortą“ į kitų metų „Cervantino“ festivalį.

Po Meksikos šilumos trumpam užsukusi į namus, „Meno forto“ trupė jau kitą savaitę išvyksta į Maskvą, kur lapkričio 14–16 d. istoriniame Mažajame (Malyj) teatre bus rodomas naujausias E. Nekrošiaus spektaklis „Idiotas“, sukurtas pagal F. Dostojevskio romaną. O lapkričio 25 ir 26 d. „Idiotą“ Nacionaliniame dramos teatre galės pamatyti ir Lietuvos žiūrovai.

Tauras Čižas

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.41 (870), 2009-11-13