Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Pirmoji „Balsų“ plokštelė - juodai baltai spalvota


Audronė Motiejūnaitė

Share |
Ansamblis „Balsai“. R. Mikalajūnienės nuotr.
Mūsų muzikos padangėje sužibo nauja žvaigždė - vokalinis ansamblis „Balsai“, kuriam pirmosios kompaktinės plokštelės leidyba yra tarsi atspirtis į sėkmę, puiki pradžia žengiant į plačiausią auditoriją. Perspektyvųjį ansamblį žmonės myli ir palaiko: gausios ovacijos per ansamblio koncertus, pilnos salės. Net pats ansamblio vadovas bei dirigentas Egidijus Kaveckas 2009 m. spalio 8 d. vakarą, per pirmosios ansamblio plokštelės „Juodai baltai spalvota“ pristatymą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, buvo maloniai nustebęs: „Tiek daug žmonių akademijos Didžiojoje salėje dar nesu matęs. Atrodo, kad švenčiame kieno nors jubiliejų“, - šmaikštavo jaunas, bet akademinei bendruomenei jau žinomas dirigentas.


Kritikai, be abejo, turėtų ką peikti - kai kurie vokalistai nesugebėjo veiduose paslėpti kasdienių rūpesčių, be to, ansamblis tegyvuoja apie trejus metus, tad patirties turi nelabai daug. Jos kiek stokojo ir ansamblio vadybininkė Natalija Verbickienė, tą vakarą vedusi koncertą. Tačiau norėčiau pakalbėti apie teigiamus ansamblio bruožus ir išvardyti įspūdingus „Balsų“ laimėjimus per gana trumpą jų gyvavimo laiką.


Ansamblio įkūrėjui E. Kaveckui, studijuojančiam choro dirigavimą LMTA magistrantūroje, dar tik 23-eji, tačiau jis jau žinomas kaip dirigentas ir choro dainininkas, nes aktyviai dalyvauja akademiniuose koncertuose ir muzikiniuose projektuose. 2007 m. liepos mėn. jis tobulinosi XIII choro muzikos interpretavimo kursuose, vedamuose profesoriaus Wernerio Pfaffo (Vokietija) ir dirigavo Vilniaus savivaldybės chorui „Jauna muzika“ kursų pabaigos koncerte, 2008 m. lapkričio mėn. dalyvavo LMTA choro dirigavimo katedros surengtuose meistriškumo kursuose, kuriuos vedė profesorius Erwinas Ortneris (Austrija). E. Kaveckas pelnė apdovanojimų už dirigavimą: 2003 m. S. Šimkaus dirigentų konkurse - I vietą, 2007 m. II respublikiniame Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų choro dirigavimo konkurse - II vietą. Be to, buvo įvertintas ir už aktyvią ansamblio „Balsai“ veiklą: 2008 m. lapkričio 29 d. Kaune vykusiame IV tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje-konkurse „Cantate Domino“ ansamblių kategorijoje „Balsai“ pelnė I vietą bei laimėjo Aukso diplomą, o 2009 m. kovo 7 d. šiam kolektyvui įteiktas vienas pagrindinių Lietuvos liaudies kultūros centro konkurso „Aukso paukštė“ apdovanojimų - „Geriausio debiutanto“ prizas. Ką tik pasibaigusiame XVII Tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse „Balsai“ laimėjo Didįjį Gintaro prizą, ansamblių kategorijoje - I vietą ir prizą už geriausią lietuviško šiuolaikinio kūrinio atlikimą. Ir taško čia dėti nereiktų. Tai tik pradžia. Juolab kad oficialiai paskelbtas naujasis vokalinio ansamblio „Balsai“ sezonas.


Buriant ansamblio kolektyvą 2006 m. taip pat prisidėjo talentinga dainininkė Aušra Liutkutė. Tiesiog negaliu nepaminėti šio soprano laurų: 1991 m. jaunoji dainininkė laimėjo antrąją vietą pirmajame B. Grincevičiūtės dainininkų konkurse, 2000 m. tapo V. Jonušaitės-Zaunienės konkurso laureate, 2004 m. jai paskirta LNOBT fondo stipendija, taip pat ji yra apdovanota Zaerbeko miesto rotušės jubiliejiniu sidabro medaliu „Už lietuviškos kultūros puoselėjimą ir pristatymą Vokietijoje“. Peršasi išvada, kad abu ansamblio įkūrėjai susitiko pačiu laiku, turėdami tą pačią idėją: kurti kažką bendra, suburti jaunimą, norintį dainuoti kameriniame ansamblyje ir savo laisvalaikį pasiryžusį aukoti jos didenybei Muzikai.


Įvairus „Balsų“ repertuaras pritraukia skirtingų pomėgių klausytojus: nuo tų, kuriems patinka religinės giesmės ir madrigalai, iki tų, kurie mieliau klausosi šiuolaikinės užsienio bei lietuvių muzikos. Platus repertuaras atskleidžia ansamblio vokalines ir interpretavimo galimybes. „Balsai“ renkasi tikraiįvairių stilių bei žanrų kūrinius, žinoma, a cappella. Tai rodo esant stiprius ansamblio vokalistus: beveik visi susiję su Lietuvos muzikos ir teatro akademija - buvę arba esami jos studentai. Nors sudėtis kito, pagrindas išliko toks pat - šiuo metu ansamblyje yra 12 dainininkų.


Koncerte girdėti kūriniai sugrupuoti panašiai kaip kompaktinėje plokštelėje: iš pradžių atliekama senoji religinė ir pasaulietinė renesanso bei baroko epochų muzika (W. Byrdo, H. Schutzo, H. Purcello psalmės; J. Arcadelto, L. Marenzio, O. Vecchio madrigalai). Per klausytojų mielai priimamą Moseso Hogano aranžuotą spiričiuelį „My God is so High“ (solistė - A. Liutkutė) pereinama prie lietuvių kompozitorių kūrinių (D. Zakaro, K. Vasiliauskaitės, V. Barkausko, V. Bartulio, V. Klovos išplėtotų, originalių dainų bei giesmių). Ansamblis neabejingas ne tik lietuvių liaudies dainoms (tai rodo koncerte įtaigiai unisonu padainuota pamario krašto daina „Parbėg laivelis“), bet ir daugeliui pirmą kartą girdėta Enrique's Fabrezo aranžuota andalūzų liaudies daina „Boleras Sevillanas“ (solistas - Aurimas Raulinavičius).


Ansamblio repertuare pakanka ir šiuolaikinės muzikos: skamba P.A. Graingerio, P. Knighto, R. Newmano, S. Chatmano kūriniai. Taigi išklausius „Balsų“ atliekamas kompozicijas, kiekvienas individualiai gali atsirinkti tai, kas jį labiausiai domina. Norėčiau išskirti publikai ypač patikusią Nijolės Sinkevičiūtės dainą pagal lietuvių liaudies žodžius „Ryk varlę“. Vos ją pradėjus, suūžė visa salė. Matyt, publikos reakciją pagyvino atlikėjų vaidybiniai elementai (mimika, gestai, rankų judesiai, šnabždesiai).


Vokalinis ansamblis dainuoja kūrinius a cappella, taigi kažkam reikia paduoti toną. Šiai užduočiai paskirtai Indrei Gadeikytei („Balsų“ sopranui) tai sekėsi atlikti ypač profesionaliai: sunku pamatyti, kada ji naudoja kamertoną.


Pabuvojus bent viename ansamblio koncerte, neįmanoma nepastebėti įdomaus ir tikslingo atlikėjų judėjimo scenoje: vos ne kiekviename kūrinyje dainininkai keičiasi vietomis, nepaisydami standartinio mišraus ansamblio susigrupavimo modelio (sopranai, altai, tenorai, bosai). Taip dirigentas siekia kaskart kito skambesio, be to, kiekvienam ansamblio dainininkui padeda suprasti jo svarbą, leidžia pasijusti ir solistu, ir ansamblio nariu. Atliekant senovinę polifoninę muziką, tai ypač svarbi, nors ir nelengva užduotis, reikalaujanti profesionalių įgūdžių. Pamenu praėjusiais metais Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčioje vykusį „Balsų“ koncertą, kuriame ansamblis pasirinko dar įdomesnį garso šaltinių išdėstymą: dirigentas buvo bažnyčios viduryje, o dainininkai vaikščiojo palei sienas, stovėjo kampuose. Garsas buvo fantastiškas!


Mėgstantys kūrinius be instrumentinio pritarimo gali paaiškinti, kad tokia muzika atskleidžia grynąjį balso ir su juo susijusio teksto grožį, leidžia ją pavadinti šventa, tyra, nepalytėta, tokia, kokios labai gera klausytis. Balsų visuma ansamblyje skamba kaip vienas temperuotas instrumentas. Be to, kai kuriems toks instrumentas - pats gražiausias.


...Paskutinis kūrinio akordas. Nesibaigiančios aplodismentų bangos. Ansamblio vadovas tarsi pritariamai linguoja galvą, lyg sutikdamas. Išties, jaunam ansambliui reikia palaikymo.

 

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.38 (867), 2009-10-23

Versija spausdinimui

Komentarai

qEwIHgYu, 2011-10-23 18:16

Boy that rlealy helps me the heck out.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti