Vytautas Balčytis. „Gegiedžiai“. 2002 m.
Nubraukiau nuo stalo popierius, sąvaržėles, studentų rašinius, kompaktinius diskus, nepadarytų darbų sąrašus, telefonų skambučius, visus „privalau“ ir „reikia“ ir pradėjau vartyti knygą. Ji buvo kaip tik – 252 puslapiai tobulos monotonijos. Baltoje kiekvieno atvertimo erdvėje – tik viena nespalvota maža miestelio nuotrauka, visada dešinėje. Miestelis po miestelio, suverti ant vienos ašies (su išimtimis, žinoma) – bažnyčios, kuri visada atsiduria kadro...
| 
Skaityti visus 
Rašyti
