Antanas Sutkus. Pionierius. Ignalina. 1964 m. Klaidžiodama po dulkinas Londono gatves, net neieškodama vis randu gimtinės ženklų. Nors ir negalvoju apie Lietuvą nuolat ar bent kasdien, vis dėlto nesąmoningai pastebiu jos apraiškas.
Ant šaligatvio numestas cigarečių pakelis netikėtai apie mirtinas širdies ir plaučių ligas prabyla lietuviškai, autobuse greta sėdinti moteriškaitė į telefono šaukinį staiga atsiliepia skambiu „Klausau?“. Ir tuomet visa tavo esybė pasisuka link to balso, tų raidžių ar panašaus į „Tėvynę“ pastato kampo. Virš kasdienybės sūkurio iškyla visa, kas buvo ir yra ten (ten - tariamas ramiu, kartais ilgesingu balsu), iškyla ne prisiminimais, ne artimųjų...
|