OKT / Vilniaus miesto teatro archyvo nuotrauka Sakinį: „Tai, ką čia rašau, skirta orientuotis ir paliudyti, tai nėra gynyba ar apologija“ pasiskolinau iš Soreno Kierkegaardo. Šia proga - kai kritikas kalba apie teatrą ir bando jį pasveikinti - jis tinka. Juolab kad šį vakarą iškilmingame Teatro dienos minėjime vėl bus įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“ geriausiems teatro menininkams už tai, ką jie sukūrė per praėjusius, 2008-uosius metus.
Bet ką reiškia „Auksiniai scenos kryžiai“ dabar? - ar jie išties vis dar tokie svarbūs? Geriausiems teatro menininkams? - kodėl šie, o ne kiti yra geriausieji, kokiais matais, kriterijais šiandien nustatyti jų išskirtinumą, nusipelnymą? Iš dalies užtektų paaiškinimo - tokią šventę turime ne vieną dešimtmetį, nors būdas ją švęsti nuolat keitėsi.
Besikeičianti šventė negalėjo sustabarėti, bet šitaip, deja, negalėjo ir tapti tradicija. O...
|