Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Laisvės spalvos - spalvos laisvė


Moshe's Rozenthalio retrospektyvinė tapybos paroda Vilniaus rotušėje


Evelina Bukauskaitė

Share |
Moshe Rozenthalis. „Adomas ir Ieva". 1990 m.
(dvi reprodukcijos)
Vilniaus rotušėje eksponuojama dailininko Moshe's Rozenthalio retrospektyvinė tapybos paroda skambiu pavadinimu „Laisvės spalvos".

Šio dailininko kūryba Lietuvai nėra svetima. Dailininkas 1922 m. gimė Marijampolėje, vėliau mokėsi Kauno meno mokykloje, po to Vilniaus dailės institute. 1957-aisiais su šeima išvyko gyventi į Izraelį. Europoje bei Amerikoje menininkas yra populiarus, aukcionuose jo darbai sulaukia daug dėmesio. Dar gyvendamas Lietuvoje, jis buvo gerai žinomas tiek visuomenės, tiek ir kitų dailininkų. Išvykusį M. Rozenthalį primiršo, taigi ši paroda jį primins.

M. Rozenthalio kūrybą reiktų skirti į dvi dalis: iki išvykimo į Izraelį, gyvenant Lietuvoje, ir jau gyvenant ten. Abu šie etapai skiriasi vienas nuo kito taip, kad identifikuoti jų kūrėją kaip tą patį autorių - ganėtinai sudėtinga. Galima sakyti, kad jie tarpusavyje neturi nieko bendro. Retrospektyvinė M. Rozenthalio paroda nėra ypatinga, įspūdingesnė paties dailininko metamorfozė. Taip ryškiai ir kardinaliai kūryba pasisuka nedažnai.

Kol nepatenki į antrąją ekspozicijos salę, parodos pavadinimas „Laisvės spalvos" tarsi netinka. Parodos organizatoriai, norėdami pristatyti M. Rozenthalio, kaip dailininko, kelią, paveikslus išeksponavo chronologiškai. Be menkiausios abejonės, tokiu būdu geriausiai matomas menininko progresas, formavimasis, kaita. Taigi pačioje pradžioje žiūrovas turi progą susipažinti su ankstyvąja dailininko kūryba, kuri anaiptol nėra spalvinga - nei turiniu, nei vizualiai. Daugiafigūriai socrealizmo paveikslai neperteikia laisvės pojūčio. Laimė, tokių darbų vos keli. Parodoje galima išvysti ir nemažą M. Rozenthalio sukurtų portretų kolekciją. Būtent jo, kaip portretisto, talentas buvo labiausiai pabrėžiamas atsiminimuose. Prisiminimais apie dailininką pasidalijo jo bičiuliai menininkai A. Savickas, A. Petrulis, P. Morkus. Gaila, kad parodoje nėra vėliau jo tapytų portretų. Laisvesni yra natiurmortai, peizažai, kuriuose daug jūros motyvų. Išskyrus kelis vėlesnius darbus, pirmojoje salėje eksponuojamų paveikslų koloritas nėra gyvybingas, jis tamsus, niūrus, galima sakyti, tradiciškas. Įdomesnis yra 1957 m. sukurtas profesoriaus Zahario portretas: nors spalvos taip pat tamsios, formos atžvilgiu darbas jau kitoks. Portrete daugiau matoma kubizmo įtaka: formos kampuotos, linijos laužytos. Šis darbas - tarsi pereinamasis etapas iš vieno dailininko kūrybinio etapo į kitą.

Nors pirmoje salėje yra keli autoriaus darbai, sukurti po 1957-ųjų, platesnį vaizdą galima išvysti pakilus laiptais į viršų. Visiškai kitoks tapybos pobūdis, paveikslai kardinaliai skiriasi nuo prieš tai matytų. Jie šviesūs, spalvingi, gyvi. Tarp abstrakčių formų galima atpažinti dailininko mėgstamus motyvus. Dažniausiai matome moters figūrą. Nepamiršta ir ankstyvaisiais kūrybos metais mėgta jūros tema, daug dėmesio skiriama muzikai (muzikantams, instrumentams). Kalbant apie muziką reikėtų pasakyti, kad didžioji dauguma čia eksponuotų, nuo 1957 m. sukurtų darbų pasižymi muzikalumu. Žiūrint į šiuos darbus kyla panašios emocijos, kaip ir žvelgiant į V. Kandinskio paveikslus. Vienas už kitą spalvingesni, šviesesni, emocionalesni darbai pagaliau pateisina ir parodos pavadinimą. Turbūt tik pajutęs asmeninę laisvę dailininkas perteikė ją savo kūryba, išreiškė spalvomis. M. Rozenthalio paveiksluose sukoncentruota gausybė linijų, spalvų, figūrų dėl dailininko meistriškumo nesukelia apkrautumo įspūdžio. Priešingai, šiame, regis, vizualiame chaose visų elementų sąveika išauga į harmoniją, teikiančią vasariško lengvumo pojūtį.

„Laisvės spalvos "- tai paroda, kurioje paveikslais pasakojama vieno dailininko išsilaisvinimo istorija. Tai savotiškas M. Rozenthalio sugrįžimas į Lietuvą, kur ir prasidėjo jo karjera. Paroda dar kartą patvirtina, kad mene nėra taisyklių.

„7 meno dienos“ Nr.3 (832), 2009-01-23

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

ryjJlDLbUmsGke, 2012-03-15 08:57

You've impressed us all with that psoting!

violeta, 2009-01-30 17:02

Bet kokiu atveju-pavardė su klaida. Nuo pirmos eilutės. Redaktorė galėjo pražiopsoti vieną,bet ne visas klaidas. Tiesiog rašė apie kitą dailininką. Būna

violetai, 2009-01-28 17:32

tai cia jau ne evelinos rupestis, gerbiamoji. O redaktores, kuri sedi savaitrastyje. I ja ir kreipkites. Sekmes.

violeta , 2009-01-28 10:56

miela Evelina. Kaip parodos kuratorė turiu vieną pastabą-ne RoZenthalis o RoSenthalis. Sėkmės

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti