Alvydas Lukys. Be pavadinimo. Nuotrauka iš fotografo archyvo
Reiškinio apibrėžimai tai vadina iliuzija. Kai kliuvinėdamas už gatvės grindinio akmenų, uosdamas iš kavinės sklindantį cepelinų kvapą, numesdamas cigaretės nuorūką šalia šiukšlių dėžės negali atsikratyti jausmo, kad visa tai jau darei, privalai sau priminti: čia tik mano protas išdykauja. Man taip irgi buvo atsitikę kokius tris kartus. Iliuzija, kad esi iškart ir praeityje, ir dabartyje, kad gyveni antrą kartą, labai stipri, netgi nenugalima.
Tačiau...
| 
Skaityti visus 
Rašyti
