Bemaž 300 puslapių leidinyje detaliai aprašyta 220 projektų, kuriuos neretai sudaro keli renginiai, nurodytos renginių vietos, laikas ir dalyvaujantys menininkai. Be to, iliustruotame leidinyje pateikiami ir šimto asmenų atsakymai į klausimą, ar iki 2015 m. Lincas gali tapti „įdomiausiu Austrijos miestu". Informuojama ir apie būdus atvykti į Lincą, bilietus, renginių vietas ir partnerius. Europos žemėlapyje pažymėtos visos ligšiolinės Europos kultūros sostinės ir Vilnius kaip antroji 2009 m. Europos kultūros sostinė.

Kultūros sostinės renginiai, kuriuose dalyvaus 642 menininkai iš 47 šalių, vyks daugiau nei 50 vietų visame mieste. Projektai suskirstyti į grupes, pavadintas „Lincas: Welcome", „Lincas: sostinė", „Lincas: galia", „Lincas: kelionė", „Lincas: pasaulis", „Lincas: atmintis", „Lincas: pažinimas", „Lincas: džiaugsmas", „Lincas: šventė" ir „Lincas: svajonė", jie pasakoja įvairias istorijas apie Linco miesto praeitį, dabartį ir ateitį. Projektų spektras apima Europą ir pasaulį, taigi liudija miesto atvirumą.

Lincas iškėlė sau ambicingą tikslą: miestas turįs tapti akustiniu pavyzdžiu Europai. Projekto „Girdimas miestas" (2008-2009 m.) tema - akustinė miesto būklė, jo teikėjai reikalauja teisės į tylą ir, pasak projekto iniciatoriaus Peterio Androscho, siūlo ieškoti pavyzdinių akustinės miesto raidos priemonių, stiprinti akustinę miesto savivoką. Kampanija už gyventojams palankią viešą akustinę erdvę - pradedant prekybos centro dešrų skyriumi ir baigiant restoranu - įtraukta ir į „Linco chartiją", numatančią akustinę miesto raidą steigiant viešuosius „ramybės polius". Daugybė organizacijų ir įmonių, tarp jų - bankai ir prekybos centrai, - prisideda prie akcijos, sąmoningai atsisako buvusio muzikinio „tvano" ir kuria „neįgarsintas erdves". Lapkričio pabaigoje buvusio kino teatro „Centralkino" patalpose Linco centre atsidarė pirmasis „ramybės polius": sienos ir lubos išmuštos medžio plokštėmis, o daugybė pagalvėlių kviečia prisėsti ir paklausyti... tylos.

Tarp Europos kultūros sostinės renginių nemažai premjerų, pavyzdžiui, „Linz09" užsakymu sukurta vieno žymiausių mūsų laikų kompozitoriaus Philipo Glasso opera apie Johannesą Keplerį. Didysis astronomas gyveno Lince 1612-1627 metais. Taip pat pateikiami regiono gyventojus įtraukiantys projektai, pavyzdžiui, apie 100 Aukštutinės Austrijos mokyklų įtraukiantis projektas mokykloms „I like to move it, move it!", kuriame su mokiniais darbuosis teatro profesionalai.

Tarp nedaugelio bendrų Linco ir Vilniaus projektų Vilniui atstovauja projektas „Linz liest Vilnius" („Lincas skaito Vilnių") su Tomu Venclova, Sigitu Parulskiu ir Giedra Radvilavičiūte. Kino festivalyje „Crossing Europe" greta kitų režisierių bus rodomi ir nauji Audriaus Stonio filmai „Varpas" ir „Keturi žingsniai".

Kasmet Linco pilies muziejuje vyksta tradicinė prakartėlių paroda. 2008 m. lapkričio - 2009 m. vasario mėn. čia eksponuojama paroda „Krippen aus Litauen - Prakartėlės iš Lietuvos". Žiūrovai matys daugiau nei 20 prakartėlių iš Rokiškio rajono muziejaus, taip pat 20 Rytprūsių menininko Prano Domšaičio (Franz Domscheit, 1880-1965) darbų. Ši paroda - tai Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus bendradarbiavimo pavyzdys. Šio bendradarbiavimo kulminacija 2009 m. taps paroda „Sehnsucht Natur. Europäische Landschaften" („Gamtos ilgesys. Europos peizažai"), kuri kovo-gegužės mėn. vyks Vilniuje, o birželio-spalio mėn. - Lince.

Projektų programą galima įsigyti ką tik atvėrusiame duris informaciniame centre „Linz09 Infocenter" ir knygynuose. Anglų ir vokiečių kalbomis ji pateikiama interneto svetainėje adresu www.linz09.at. Be to, nuo lapkričio pabaigos kas dvi savaites pasirodo apie 20 puslapių publikacija su naujais pranešimais.

Pagrindinėje Linco aikštėje įsikūręs informacijos centras įsteigtas drauge su miesto turizmo draugija. Jo dizainas, primenantis baltai raudonai languotą valstiečių staltiesę, sumanytas kaip nuoroda į Aukštutinės Austrijos svetingumą. Čia galima gauti informacijos apie Lincą, Aukštutinę Austriją, taip pat nusipirkti bilietų į renginius, užsisakyti viešbutį ir įsigyti „Linz09" suvenyrų.

Informacijos centro tinklas veikia ir oro uoste, geležinkelio stotyje, Rotušėje, prekybos centruose, informacinės medžiagos apie renginius galima gauti ir miesto kultūros institucijose.

Bendrovės „Linz09" meninis vadovas Martinas Helleris labai džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su Linco turizmo draugija. Įrengti informacijos centrą kainavo 350 000 eurų, dar nenuspręsta, kam jis bus naudojamas pasibaigus kultūros sostinės metams. Linco turizmo draugija 2009 m. tikisi apie milijono svečių ir 800 000 nakvynių (plg. 2007 m. - 676 000 nakvynių).

Rengiasi Europos kultūros sostinės metams ir miesto viešojo transporto įmonės: penktadieniais ir savaitgaliais tramvajai važinės ištisą parą, įrengiamos papildomos naktinių autobusų linijos.

Nuo 2008 m. pavasario Linco miestas, bendrovė „Linz09" ir miesto turizmo draugija naudoja naują bendrą devizą ir logotipą „Linz verändert" („Pakeistas Lincas"). Tai pažadas, kad kultūros sostinės metų projektas pakeis miestą ir kad toks pasikeitęs Lincas taps įkvėpimo šaltiniu žmonėms. Antra vertus, šis logotipas atspindi ir tai, kad nė vienas kitas Austrijos miestas per pastaruosius dešimtmečius nepasikeitė taip, kaip Lincas. Kadaise buvusi prekybinė nausėdija prie Dunojaus, paskui - Hitlerio privilegijuotas miestas, dar vėliau - gamtą nuodijantis pramonės centras tapo ir ekonominiu, ir kultūriniu požiūriu puikia modernia gyvenamąja erdve. Permainų miestas, ieškantis naujų tikslų. 2009 m. Europos kultūros sostinės metai yra šio proceso dalis, ilgalaikės miesto raidos projektas ir šios raidos paskata.

„Linz09" disponuoja 60 mln. eurų biudžetu (po 20 mln. eurų skyrė miestas, žemė ir federacija). Be to, 1,5 mln. eurų ketina skirti Europos Sąjunga, dar apie 10 mln. - privatūs partneriai ir rėmėjai. Apie 300 mln. eurų Linco miestas ir Aukštutinės Austrijos žemė investuos į miesto infrastruktūros plėtrą.

Oficialus kultūros sostinės atidarymas įvyks gruodžio 31 d., prie Dunojaus bus atlikta „Raketų simfonija" orkestrui, 500 balsų chorui ir fejerverkams.

Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė

„7 meno dienos“ Nr.44 (826), 2008-12-05