"Kapelankos istorija". 2008 m. Erozijos reiškinys kur kas dažniau vertinamas negatyviai, nei pozityviai. Jo metu tam tikrų veiksnių veikiamas stabilus paviršius praranda viršutinius sluoksnius ir dėl to plonėja ir degraduoja. Taip pažeidžiama jo pirminė struktūra ir įgyjama nauja, paprastai reiškianti nekokybę.
Laimei, šios sąvokos lankstumas siūlo dar vieną koncepciją - tai procesas, kurio metu anksčiau turėję aiškias ribas reiškiniai dėl tam tikrų priežasčių ima jas prarasti, taip supanašėdami su gretimais. Būtent pastaroji sąvokos interpretacija peršasi aplankius trečią kartą Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus surengtos fotografijos ir paralelinių meno formų bienalės "Erozija" parodas. Tokią suvokimo schemą sufleruoja ir jos organizatoriai....
|