Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 28 (996), 2012 liepos 13 d. > In Memoriam > Vladislovas Žilius
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
IN MEMORIAM

Vladislovas Žilius


(1939–2012)


In Memoriam

Share |
Vladislovas Žilius
Gegužės 28 d. Niujorke (JAV), kur gyveno ir kūrė pastaruosius kelis dešimtmečius, mirė dailininkas – grafikas, tapytojas ir skulptorius – Vladislovas Žilius.

V. Žilius gimė 1939 m. gegužės 13 d. Varsneliuose, Šilalės apskrityje. Mokėsi Telšių dailės mokykloje, 1964 m. Lietuvos dailės institute baigė grafikos studijas. 1965 m. dėstė piešimą M.K. Čiurlionio meno mokykloje, 1972 m. – Vilniaus inžineriniame statybos institute. Vėliau dirbo leidyklos „Vaga“ Meno leidinių redakcijos vedėju, leidyklos „Mintis“ vyr. dailininku. Sukūrė estampų ciklų („Vilniaus legendos“, Taikinys“), ekslibrisų, piešinių, tapybos kompozicijų. Iliustravo knygas, apipavidalino Almanto Grikevičiaus filmą „Jausmai“, J. Stavinskio pjesę „Spūsties valanda“ (Klaipėdos dramos teatre).

 

1964–1976 m. dalyvavo grafikos parodose Lietuvoje ir užsienyje (tarptautinėse bienalėse Malborke, Krokuvoje, Barselonoje). 1965, 1966, 1970, 1974 m. Vilniuje surengė individualias parodas, tarp jų neoficialią tapybos. Viename iš interviu apie V. Žilių ir grupelę kitų dailininkų buvo pasakyta: „Tai tikrai užsispyrę gabūs modernistai, kurie nieku gyvu nesitaikė prie sovietinės sistemos. Jų parodos septintajame dešimtmetyje vyko tik uždarose, dažniausiai privačiose erdvėse. Tuo metu jų darbai tikrai ėjo iš rankų į rankas.“

 

1974 m. V. Žilius buvo apkaltintas formalizmu ir išmestas iš Lietuvos dailininkų sąjungos. Dailininkas tuometiniam Komunistų partijos CK pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui parašė laišką: „Visas mano kūrybinis darbas nuo 1965 m. iki šios dienos oficialių valdžios atstovų yra vertinamas kaip „formalizmas“, neatitinkąs taip vadinamojo socialistinio realizmo reikalavimų. Ir dėl to man pastoviai yra taikoma moralinė ir materialinė diskriminacija, man draudžiama eksponuoti savo paveikslus oficialiose parodose Lietuvoje ir kitur.

 

Mano kūrybos profanacija ir izoliavimas, taip pat bendras kultūrinio ir kūrybinio gyvenimo falšas bei apmirimas Lietuvoje galutinai mane įtikino, kad tolimesnė mano kūrybinė veikla Tėvynėje neturi prasmės. Man, kaip žmogui ir dailininkui, giliai svetima ir nelogiška taip vadinamojo socialistinio realizmo principai. Mano įsitikinimu, jie vulgarizuoja kūrybinę žmogaus veiklą, verčia ją amatu, naudingu ir patogiu valdžiai. Socializmo dogmatiškumas, neigiąs visas kitas kūrybos sampratas, užkerta kelią ir individualios kūrybinės minties pasireiškimui.

 

Prievarta svetima mano prigimčiai, nepaisant kokiais aukštais idealais ji save teisintų ir dangstytų. Tad ir ateityje nežadu paklusti bet kokiam mano kūrybos administravimui. Taip pat nesutinku, kad kūrybos problemas tautai nusprendžia ir vertina valdininkai, dažniausiai neturėdami apie tai elementariausio supratimo. Taip falsifikuojamas ir skurdinamas dvasinis krašto gyvenimas.“

 

1976 m. galiausiai gavęs leidimą dailininkas emigravo į JAV, Niujorką. Čia mėnesinis kultūros žurnalas „Aidai“ rašė: „Vladas Žilius yra jaunas (g. 1939), bet jau toli pažengęs dailininkas – disidentas, prieš trejetą metų atvykęs iš okupuotos Lietuvos ir įsikūręs Niujorke. Jo abstraktūs paveikslai pasižymi dramine jėga, subtilia faktūra, spalvingumu ir puikiai išbalansuota konstrukcija. Dailininkas kuria daugiausia aliejiniais dažais, bet mėgsta akvarelę ir grafiką. Visa kūryba išreiškia kosmines formas bei ritmą ir ją galima vadinti filosofine. Vladas Žilius yra surengęs parodas Vilniuje 1966, 1968, 1971, 1974 m. Taip pat 1976 m. Čikagoje, Los Andžele, 1977 m. Niujorke. Be to, jis yra dalyvavęs grupinėse grafikos parodose Maskvoje, Varšuvoje, Krokuvoje, Sofijoje, Amsterdame, Barselonoje ir 1977 m. su tapyba: „Washington International Art Fair ART 77“, Jane Haslem ir B. David (grafika) galerijose, „Arts Club of Washington“, „Kiplinger Editors Building“ ir „Marvin Center“.“

 

1978–1991 m. V. Žilius dirbo tarptautinėje reklamos dizaino studijoje. Dalyvavo grupinėse parodose JAV, Kanadoje, Lietuvoje (daugiausia su tapybos darbais), surengė daug individualių parodų: Čikagoje (1977), Niujorke (1981, 1984, 1999, 2001, 2004), o Lietuvai atgavus nepriklausomybę – Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre ir galerijoje „Vartai“ (1993, 1994 m.). Nuo 1995 m. kūrė reljefus, erdvines skulptūras iš medžio, sintetinio stiklo ir metalo.

 

Dailininkas labai norėjo grįžti į Tėvynę, svajojo, kaip grįžęs į tėviškę šienaus pievą prie gimtųjų namų ir „augins morkelių lysvę“. Deja, vandalai nuniokojo tėvų sodybą, iš jos liko tik griaučiai. Savo laiškuose nusivylęs rašė: „Nebėra mano vaikystės sodybos. (...) O į Lietuvos valdžią šiandien grįžo tie patys enkavėdistai.“

 

V. Žiliaus kūrinių turi Tretjakovo galerija Maskvoje, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės, kiti Lietuvos muziejai, privatūs asmenys.

 

Stilistiškai V. Žiliaus kūryba yra įvairialypė – varijuojanti tarp abstrakcionizmo, dažnai biomorfinio, ir poparto, kartais pasitelkiant ir oparto efektus. Menininkas nevengė ryškių, sintetinių spalvų, svetimų tradicinei ekspresyvaus kolorizmo lietuviškai dailės tradicijai, dažnai naudojo ir blizgias spalvas, kūrė koliažus, erdvines struktūras, subtiliai ir ironiškai įpindavo kičo elementus. Jo meninė mąstysena savita, neturinti analogų lietuviškos dailės kontekste. V. Žilius tikrai ėjo savo autentišku, nepramintu kūrybos keliu.

 

Urna su dailininko palaikais buvo pargabenta į Lietuvą ir palaidota Kaltinėnuose, šeimos kape, liepos 7 dieną.

 

Simona Makselienė


„7 meno dienos“ Nr.28 (996), 2012-07-13

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

TtybtyvScbCj, 2016-05-02 17:31

Many many qualtiy points there.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti