Dailė

Neatsisakanti, o plečianti grafikos meno galimybes dialogais su kultūros istorija, erdviomis ir ritmiškomis idėjomis Eglė Vertelkaitė yra tapusi viena įdomiausių dabarties menininkių. Pagaliau atsirado proga su jos kūryba susipažinti išsamiau – arti šimto įvairaus mastelio darbų pristatančioje parodoje „Mergaitė su kirviu“, ką tik atidarytoje VDA „Titaniko“ ekspozicijų salėje. Paroda veikia iki vasario 18 d. „Titanikas“ dirba antradienį–šeštadienį 12–18 val.

Paskui siūlome padaryti lankstą pro Latako gatvę: užsukti į Vilniaus grafikos meno centro galeriją „Kairė–dešinė“ (Latako g. 3), kur VDA studentų paroda „Pasportas“ nagrinėja migracijos dilemas. Ir pagaliau, visai pakeliui, galima ekskursiją linijos jėgos tema užbaigti Lino Jablonskio „Piešinių“ apžiūra VDA „Akademijos“ galerijoje (Pilies g. 44/2).

Iš knygų, papildančių dailės gyvenimo audinio suvokimą, verta atsiversti memuarų žanru parašytą pasakojimą „Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai“. Tai tik pirmoji autobiografijos dalis, leidžianti ne tik spėlioti, bet ir geriau įsivaizduoti laikotarpį, apimantį menininkės vaikystę ir jaunystę. Iš pasakojimo matyti, ką reiškia gyventi kūrybinio pakilimo metu Sankt Peterburge, vėliau jo tikėtis tarpukario Kaune ir ką reiškia būti dailininke ir žmona žinomo dailininko, kuris kategoriškai nenori dalintis savo teptukais. Knygą sudarė dailėtyrininkės Ramutė Rachlevičiūtė ir Justina Augustytė, iš rusų kalbos vertė Irena Miškinienė ir Solveiga Daugirdaitė. Išleido Lyčių studijų centras.  

„7 meno dienos“ Nr.2 (970), 2012-01-13