Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 16 (938), 2011 balandžio 22 d. > Kinas > Apie lenkų kalbos privalumus
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Apie lenkų kalbos privalumus


Nauji filmai – „Vanduo drambliams“


Živilė Pipinytė

Share |
„Vanduo drambliams”
Filmo „Vanduo drambliams“ („Water for elephants“, JAV, 2011) sumanymas gali suvilioti sinefilą – Didžioji depresija ir cirkas apaugo kino legendomis ir sukelia daugybę kinematografinių asociacijų. Deja, turiu nuvilti. Nepaisant kelių tikrai įsimenančių, įtaigių, kaip visada meistriškai operatoriaus Rodrigo Prieto nufilmuotų kadrų, nieko originalaus, vertingo ar jaudinančio filme nėra. Tik gana ištęstas žaidimas klišėmis su neįtikėtinai lėkšta pabaiga.

 

Bet, ko gero, kitaip ir negalėjo būti. Filmas sukurtas pagal populiarų Saros Gruen romaną. Jis buvo parašytas JAV nacionaliniam romano rašymo mėnesiui. Tai toks konkursas, kai per mėnesį reikia parašyti 50 tūkstančių žodžių romaną. Dabar jis išverstas į 44 kalbas. Kad „Vanduo drambliams“ anksčiau ar vėliau bus ekranizuotas, manau, niekam nekilo abejonių.

 

Kuo turėtų patraukti filmas jausmų ir reginio iš kino laukiantį žiūrovą? Pirmiausia, žinoma, jaudinančia ir pamokoma Jakobo Jankovskio istorija. Autokatastrofoje žuvus tėvams, jis lieka be nieko, nes tėvų veterinarinė klinika įkeista bankui – tėvai buvo geri žmonės ir niekad neatsisakė padėti susirgusiems gyvuliams. Jakobas iš jų paveldėjo ne tik veterinaro talentą, bet ir širdies gerumą. Jis myli ir užjaučia gyvulius. Likimas jį atveda į cirką: naktyje skriejantis traukinys veža tikrą cirką – artistus, gyvūnus, sudėtingą įrangą. Traukinys keliauja po ekonominės krizės nualintą šalį. Pačiame Didžiosios depresijos įkarštyje Jakobas gauna darbą, kuris jam patinka. Cirke jis sutinka ir gražuolę Marleną. Jaunuolis iš pirmo žvilgsnio įsimyli patyrusią ir nelaimingą moterį – cirko žvaigždę ir jo savininko žmoną. Cirko savininkas Augustas sukurtas pagal seniai žinomą lekalą: jis – tikras menininkas, beprotis, žiauriai elgiasi ir su gyvūnais, ir su žmonėmis. Pelnas ir efektas jam yra viskas. Jakobas nusprendžia, kad Marlena yra „graži moteris, todėl ji nusipelnė gražaus gyvenimo“. Jis tiki, kad gali būtent tai ir suteikti gražuolei. Kažkuriuo momentu siužetas supina Jakobo sėkmės ir meilės istoriją. Mat Augusto įsigyta dramblė Rouzi turi išgelbėti cirką nuo bankroto, bet nepasiduoda dresuojama. Jakobas atsitiktinai ištaria frazę lenkiškai ir aptinka, kad Rouzi supranta komandas tik lenkiškai. Toliau viskas klotųsi lyg sviestu patepta, bet Augustas ima pavyduliauti jaunuoliui savo žmonos. Tai atveda cirką ir patį Augustą prie katastrofos. Tačiau geriems žmonėms geruose filmuose (ir romanuose) turi sektis. Todėl Jakobas ištesės savo pažadą Marlenai. Jie kartu nugyvens ilgą ir laimingą gyvenimą su penkiais vaikais ir įvairiais gyvūnais.

 

Kas labiausiai erzina filme? Tai, kad viskas vyksta taip, kaip to norėtų žiūrovai, ir visiškai nepaisant logikos. Doras jauniklis gauna gražuolę, blogas gyvūnų kankintojas miršta, o Rouzi laimingai karšta kartu su Jakobu ir Marlena. Filmo pradžioje užsiminto, bet taip ir neištesėto pažado parodyti cirką kaip atskirą pasaulį, kuriame atsispindi tragiškoji Didžioji depresija ir daugybė jos sulaužytų likimų, geriau neprisiminti. Nes palyginus „Vandenį drambliams“ kad ir su klasikiniais Todo Browningo „Išsigimėliais“ ar XX a. pabaigoje pasirodžiusiu Woody Alleno filmu „Rūkas ir šešėliai“, kur jo herojus pasirenka amžiną iliuziją – keliaujantį cirką, galima blogai pagalvoti apie savo amžininkų intelektualines galimybes. Ketvirtasis dešimtmetis filme yra tik pretekstas stilizuoti Reese Witherspoon vaidinamą Marleną (o gal, tiksliau, jos šukuoseną) a la platininė blondinė Jean Harlow ir priminti, kokia neteisybė buvo prohibicija. Tradiciškai panašaus pobūdžio filmuose banalų meilės trikampį gelbstintis spalvingas fonas – antrojo plano personažai ir jų istorijos – filmo kūrėjų išnaudojamas tik techniškai, kad būtų galima pateisinti kai kuriuos siužeto posūkius. Personažai pasirodo tik tada, kai to reikia, ir vėl ilgam išnyksta iš pasakojimo. Prie to dar galima pridėti kelias nuobodžias pabaigas, kurios aiškina tai, kas ir taip visiškai aišku, ir supranti, koks paprastas šių dienų populiaraus romano receptas. Pasirodo, meilės istorijos, gyvūnų kančios, pagarbos tautinėms bei kitokioms mažumoms ir pabaigoje triumfuojančios teisybės visiškai pakanka. Juokingiausia, kad visa tai rodoma be galo rimtai. Būtent to ir nesitikėjau iš anksčiau gana stilingas komiksų ekranizacijas „Konstantinas“ ir „Aš esu legenda“ sukūrusio režisieriaus Francio Lawrence’o. Be abejo, panašių filmų (ir romanų) yra be galo daug. „Vanduo drambliams“ iš jų išsiskiria nebent tuo, kad atvirai atskleidžia intelektualinio nususimo mechanizmus, kai tikrąjį dramatizmą išstumia politinis korektiškumas, didaktiškumas ir noras įtikti paaugliams.

 

Žinoma, tokie filmai neapsieina ir be žvaigždžių. Jakobą suvaidinęs paauglių numylėtinis Robertas Pattinsonas vis dar kupinas jaunatviško vampyriško erotizmo ir kartais net primena nebyliojo kino žvaigždę Rudophą Valentino, o Augustą sukūręs Christophas Waltzas beveik pažodžiui pakartoja tai, kuo žiūrovams patiko sadisto gestapininko iš „Negarbingų šunsnukių“ (už kurį aktorius buvo apdovanotas „Oskaru“) vaidmuo.

 

Jei atvirai, man labiau patiko dramblė, kuri filme suvaidino alkoholikę Rouzi. Ji ne tik neįtikėtinai grakščiai stojasi ant dviejų kojų, ne tik supranta lenkiškai, bet kartais atrodo daug protingesnė už pagrindinius filmo personažus. Bet gal taip atrodo todėl, kad ji yra tik dramblė ir niekam nenori patikti.  


„7 meno dienos“ Nr.16 (938), 2011-04-22

Versija spausdinimui

Komentarai

cTqGuMeditK, 2011-06-24 04:08

I am ttoally wowed and prepared to take the next step now.

Tomateo K., 2011-04-23 11:44

Taip, sutinku su p. Živile, kad tai yra filmas-komiksas. Bet jis nėra toks jau prastas - pavyzdžiui, gyvenimo, kaipo lekiančio per tamsą cikrko traukinio, iš kurio klounai išmeta "neteisingus" žmones į nežinią - ši metafora pasirodė labai galinga.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti