Ojojoj, matyt, reikia payskat visą tiesą, kad nenukentėtų Lietuvos BVP Gi ne viską aš pati žinau ir nereikia čia tikėti, jog suprantu, prie ko tie samurajaus kardai

Pirmiausiai turiu pasakyti, kad šitas spektaklis yra neeilinis įvykis pirmiausiai todėl, kad po visų absoliučiai klaikių ir netalentingų modernių pastatymų (turiu omeny pirmiausiai naująją Traviatą ir visokius godunovus...) pagaliau turime Švarą iš didžiosios raidės. Tik išties keistas dalykas su sudėtimis. Taip jau išėjo, kad klausiausi antrosios premjeros, ir išties buvo nuobodu, personažai atrodė kažkokie "pritempti". O mano pažįstami, žiūrėję pirmąją premjerą, visą savaitgalį aikčiojo apie nepakartojamus solistus (jų skoniu, beje, pasitikiu). Tikiu, kad solistų sudėtis gali labai smarkiai keisti visą spektaklį, kažką panašaus teko patirti "Salomėjoje". Tik kodėl tuomet teatras sudaro vieną tikrai gerą sąstatą, o likę yra sudėlioti kaip papuola? Juk žiūrovai nori visada patirti džiaugsmą ir matyti kokybę... Šiaip ar taip spektaklis nuostabus, ir bent vieną kartą jį tikrai vertą pamatyti, juo labiau, kad yra reta proga išgirsti šią puikią Mocarto operą be jokių trumpinimų.

O man labai patinka šita recenzija, ji ir nuosaiki, ir aštroka. Suprantu Autorę, kuri, atrodo, abu kartus matė beveik tuos pačius solistus, taigi ji negalėjo vertinti visų.
O kad Autorė nukreipė kritikos strėles į orkestrinę, o tiksliau reikėtų sakyti - į Dirigento pultą, tai valio, pagaliau. Pagaliau kažkas išdrįso parašyti tiesą apie dirigento nenusakomus ir tiesiog nekomentuojamus tempus. Net ir nežinovui darosi aišku, kokiais būdais įmanoma "papjauti" solistą...
Spektaklis tikrai nevienadienis, taip gera matyti grožį scenoje (modernai jau atsibodo), o jei čia vienai "žiūrovei" daresi nuobodu, tai, kaip sakoma - atsigręžkite į save. Gal Jūsų nepalinksmina net ponas Bynas?

Pasirodė spektaklis toks vienam kartui. Pamatai ir užtenka. Tikrai, atlikėjų sudėtys labai keičia viso spektaklio vaizdą.

Turiu pasakyti, kad man šis pastatymas paliko labai didelį įspūdį, nors įvairių "Figaro vedybų" variantų esu matęs ne vieną ir ne du kartus, įvairiuose Europos teatruose. Labai aukšto lygio estetika, puikus vizualinis statytojų komandos darbas. Tačiau man įtiko ir režisūra - nuobodulio nejutau. Tik vienas pastebėjimas: šio spektaklio kokybė labai priklauso nuo atlikėjų sudėties, gal ta įtaka net kiek per didelė. Teko matyti abi sudėtis, ir skirtumas gana akivaizdus - pirmoji sudėtis "susigrojusi" tiesiog fantastiškai. Be jokios abejonės, tikra spektaklio žvaigždė yra Stonytė. Jos Kerubiną, kuris buvo tikra bomba (pasislėpti abiems šio pastatymo Kerubinams, deja) atsimenu iki šiol, tačiau dabar į atmintį giliai įsirašė ir jos puikiai atlikta Grafienė. Nuostabi, gyva Grigorian, įspūdingo balso Smoriginas. Šie žmonės pastatymą labai smarkiai užpildė savo energija, ir jis suskambėjo visai kitaip. Labai tikiuosi, kad tokia sudėtis dar bus pakartota ateityje, tuomet spektaklis išties galės skleistis ir žydėti.

Autore teisi, spektaklis nedeklaruoja kazkokiu imantrybiu ar dirbtinu atributu, Figaro vedybu pastatymas paprastas ir saikingas. Bet vis delto, jame uzkoduota daug zaismes, charakteriu ir dinamikos. Vat situ elementu kaip tik ir truko. Jau antroje dalyje daresi tikrai nuobodu.

Pripazistu, nuobodesniu sabloniskesniu recenziju retai pasitaiko skaityt. Su tuo ir sveikinu