Mariam Azizbekova (1919–2012)
Jūs išėjote jau prasidėjus pavasariui, lyg įsitikinusi, kad apsaugojote mus, pasiliekančius, nuo ypač žvarbių šalnų.
Jūs vedėte mus per pavojingiausią epochą ir pastūmėjote pačius eiti į priekį, vedantis paskui save tuos, kurie, Jūsų dėka, mumis tiki.
Jūs atvykote į Vilnių tuomet, kai iš griuvėsių ir iš langų kiaurymių dar aidėjo „Wilno, Vilne“, o išgyvenusiųjų žvilgsniai su viltimi krypo į Jus, nes Jūs bei tuomet dar jauni Jūsų draugai ir sugrąžinote tą viltį. Jūs suteikėte vilčiai griežtą rimties, susikaupimo ir pasiaukojimo fortepijono menui...
| 
Skaityti visus 
Rašyti
