P.S. Drago, hai scritto questo: Con sarcasmo potrei fermarmi a dire che non avendo altre argomentazioni sui fatti mi attaccate eludendo la sostanza del mio intervento, ma non mi fermo a questo e vado oltre. Il motivo per cui non ribatto alle tue argomentazioni è molto semplice: non ne hai.Non trovo da nessuna parte nei tuoi scritti qualcosa che possa chiamarsi Arnotenmazioge.Ti limiti a raccogliere cose sentite altrove e riportare panzane già note.A cosa dovrei controbattere? AL nulla?

Balandis 15 d, 2010Tėra dvi taisyklės apie anittiobikus:1. Nevartoti antibiotikų.2. Jei tai neišvengiama, vartoti antibiotikų kaip įmanoma mažiau. ik ligoms gydyti – ir tik su gydytojo receptu. Be recepto jų apskritai gi nenusipirksi Teoriškai, bet ne praktiškai. Žmonės antibiotikų prasimaino įvairiais keliais: kas turi gydytojų pažįstamų, išsiprašo receptų; turi jų užsilikusių nuo ankstesnio gydymo, kuriuos po to vartoja kada nori; blogiausias variantas parsiveža arba jiem parveža iš Kaliningrado srities, kur kai kuriose vaistinėse galima receptinių vaistų įsigyt ir be recepto.Blogiausia, kad mamytės vaikeliui peršalus, t.y. pasigavus virusiuką, puolą jį šerti antibiotikais, nes o kaip kitaip išgydyt? O kartais ir gydytojai elgiasi įdomiai. Pernai per Velykas pasigavau kažkokią keistą ligą, niekaip nebuvo galima numušti virš 40 besilaikančios temperatūros. Galiausiai apsilankius pas gydytoją man pasakė, kad tai kažkoks virusinis susirgimas, gydyti nelabai ir yra kuo (toliau gerti arbatas, gulėt lovoj, itin aukštą temperatūrą numušti priešuždegiminiais preparatais), BET, išrašė kažkokių antibiotikų (virusinei ligai gydyti), jei liga nepradėtų trauktis. Kaip paaiškinti tokį sprendimą? Žinoma, išgyjau ir be antibiotikų, kurie visvien būtų nepadėję.