Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

Klaipėdos dramos teatras svečiuosis Vilniuje


Anonsas


7 MD

Share |
„Šmėklų sonata“ Nuotr. iš teatro archyvo
Sausio 25 d. Nacionaliniame dramos teatre klaipėdiečiai parodys Neilo Simono „Saugokite Florą“ (rež. Arvydas Lebeliūnas), o sausio 26 d. – Gintaro Varno režisuotą premjerinį spektaklį Augusto Strindbergo „Šmėklų sonatą“.

Pjesė „Saugokite Florą“ turi ilgą priešistorę. Jos pradžia reikėtų laikyti kitą Neilo Simono pjesę „Keista pora“ („The Odd Couple“), 1965 m. pastatytą Brodvėjuje. Pjesės siužetas išsirutuliojo Simonui stebint vieną ne itin linksmą amerikiečių režisieriaus bei aktoriaus Melo Brookso gyvenimo etapą – kai šis, ką tik išsiskyręs su pirmąja žmona, keletui mėnesių apsigyveno pas bičiulį rašytoją. Apsigyveno, žinoma, lydimas įprastų tokio periodo palydovų – visokio plauko neurozių, chroniškos nemigos ir kitokių smagumų. Istorija apie du žmones, aplinkybių priverstus gyventi po vienu stogu ir iki beprotybės erzinančius vienas kitą, tampa pagrindu žmogiškajai komedijai.

Paakintas pjesės sėkmės – ir, labai tikėtina, prodiuserių, – 1985 m. Simonas parašė ir antrąjį pjesės variantą – „Keista pora: moteriškoji versija“ (būtent šią versiją ir adaptavo, pritaikydamas mūsų dienoms, vertėjas bei dramaturgas Dmitrijus Ostrovskis), į tą pačią situaciją įmurkdydamas jau nebe vyrus, o dvi moteris. Tenka pripažinti, jog šis Simono žingsnis buvo ne mažiau sėkmingas už pirmąjį, vyriškąjį variantą, o tobulai nepriekaištingos namų šeimininkės Floros personažas tapo tiesiog amerikietiškojo folkloro dalimi. Simonas pjesėje akivaizdžiai demonstruoja, kad moteriškumas iš tiesų nenugalimas kaip pati gamta ir kad nuo tobulo moteriškumo iki tobulos maniakės – tik vienas žingsnis... Pasitelkus truputėlį fantazijos, galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip Anapus niūriai šiepiasi didysis moterų nekentėjas Augustas Strindbergas. Nuo tokio žudančio vitališkumo tegali išgelbėti Simono humoro jausmas. 

Pagrindinius vaidmenis spektaklyje atlieka Klaipėdos dramos teatro žvaigždžių duetas – Nelė Savičenko bei Regina Šaltenytė; taip pat vaidina Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Edvardas Brazys, Vaidas Jočys ir Igoris Reklaitis.

Pjesę „Šmėklų sonata“ Augustas Strindbergas parašė 1907 m. – šviesiausiu ir kūrybingiausiu savo gyvenimo laiku. Tais metais išsipildė sena jo svajonė apie eksperimentinį teatrą – Stokholme įsikūrė „Intymusis teatras“, kuriame buvo statomos vien Strindbergo pjesės. „Šmėklų sonata“ ir yra viena iš penkių vadinamųjų „kamerinių“ pjesių, parašyta „Intymiajam teatrui“. Tai savotiškas viso Strindbergo gyvenimo apibendrinimas. Rašydamas „Šmėklų sonatą“, Strindbergas domėjosi budizmo filosofija, tad ir pjesės tematika artima budizmui – iliuzijos ir jų praradimas, gyvenimiškoji išmintis, ateinanti kartu su metų našta, troškimų – kančios priežasties ir šaltinio – kontempliavimas. Pjesėje, sklidinoje Strindbergo mėgstamos sapno poetikos, budizmo skaidrumas susipina su šiaurietišku rūstumu, siurrealizmas – su būties prasmės paieškomis. Kartu Strindbergas lieka ištikimas sau – jis ir čia negailestingai tarsi chirurgo skalpeliu preparuoja žmonių gyvenimą, parodydamas, jog ta iliuzinė ir efemeriška laimė, kuria mėgaujamės, tėra maloni saviapgaulė – nuolat persmelkta slaptos neišvengiamo žlugimo nuojautos.

 

„Šmėklų sonatoje“ vaidina Vytautas Paukštė, Linas Lukošius, Donatas Švirėnas, Renata Idzelytė, Valentina Leonavičiūtė, Regina Arbačiauskaitė, Rimantas Nedzveckas, Nelė Savičenko, Regina Šaltenytė, Igoris Reklaitis, Simona Šakinytė, Kazimieras Žvinklys, Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas, Jūratė Jankauskaitė.

 

Klaipėdos dramos teatro inf.


„7 meno dienos“ Nr.3 (971), 2012-01-20

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti