Ką tik Lietuvos knygynuose pasirodęs Marjane Satrapi „Persepolis“ pirmą kartą išleistas Prancūzijoje 2000-aisiais. Paremtas Irane gimusios autorės (dabar – Prancūzijos pilietė, gyvenanti Paryžiuje) biografiniais faktais, „Persepolis“ pelnė tarptautinį pripažinimą ir populiarumą tarp įvairaus amžiaus skaitytojų. Knyga yra gavusi Coup de Coeur metų grafinio romano prizą, yra išversta į 23 kalbas. Pagal šią knygą 2007 metais pastatytas animacinis filmas.

„Persepolis“ išgarsėjo tiek dėl savo grafinio atlikimo, tiek dėl istorijos, kuri skaitytoją įtraukia savo nuoširdumu, įtaiga bei humoru. Platesnio istorinio konteksto fone šeimos likimas čia susipina su Irano revoliucija, kur socialinio teisingumo siekius keičia religinis fanatizmas. Pagrindinė herojė Marži, būdama vaikas, stebi savo šalies pokyčius. Besikeičiant sąlygoms maištingos sielos mergaitė stengiasi išlikti savimi. Po Irano-Irako karo tėvai Marži išsiunčia mokytis į Europą. Būdama ten ji supranta, kad tarpkultūrinis dialogas ne visada yra lengvas, o prisitaikymas prie naujos, nors ir taikios šalies, gali būti skausmingas.

„Persepolis“ šiandien yra aktuali, talentingai perteikta šalies žmonių istorija per M. Satrapi asmeninę patirtį. Tai kartu ir socialinis komentaras apie didžiąją politiką, kur šalis kartais yra demonizuojama, o jos paprastų žmonių istorijos lieka neišgirstos.

„Persepolio“ pasirodymas Europoje sukėlė daug diskusijų tiek kultūros, tiek politikos srityje. Būtent dėl šio kūrinio daugelyje šalių komiksas įsitvirtino kaip visavertis literatūros žanras, savitas žodžio ir meno junginys. „Persepolio“ svarba pasireiškė ir politinėse diskusijose apie žmogaus laisves bei moterų teises. Grafiniame romane subtiliai perteikiama M. Satrapi pasaulėžiūra, nukreipta tiek prieš čadrų draudimą Prancūzijos mokyklose, tiek prieš čadrų prievolę Teherane.

Rengėjų inf.

„7 meno dienos“ Nr.46 (968), 2011-12-23