Geriausiu „Scanoramos“ trumpametražiu lietuvišku filmu pripažinto Andriaus Blaževičiaus „Dešimt priežasčių“ herojai drybso ant sofos žiūrėdami televizorių. Jis rodo kažkokią pramoginę laidą – anemiški, bet ryškiai nugrimuoti lietuvaičiai dainuoja saldžias dainas apie meilę. Nežinau, ar ilgai režisierius ieškojo tų fragmentų, bet vaizdelis išties simboliškas. Tokia yra televizija, skirta nykių daugiaaukščių gyventojams.
Pats gyvenu viename iš jų ir sielos atgaivai galiu Jums, mieli skaitytojai, pasiūlyti nebent pasižiūrėti į dainuojančius ir šokančius gruzinus. LTV2 (30 d. 20.05) kartoja klasikines Georgijaus Šengelajos „Veri kvartalo melodijas“ (1973) – apie paprastus žmones, jų didelius jausmus ir solidarumą. Dar viena graži ir paguodžianti šios savaitės pasaka – Roberto Zemeckio 1997 m. „Kontaktas“ (LNK, 27 d. 12 val.). Pagal Carlo Sagano romaną sukurtas filmas pasakoja apie pirmąjį kontaktą su nežemiška civilizacija. Jo herojė Eli, kurią suvaidino Jodie Foster, ir yra mokslininkė, ieškanti tų kontaktų. Ji pagauna signalą, prieš keliasdešimt metų išsiųstą iš Vegos. Signale užfiksuota pirmoji televizijos laida – Hitleris, kalbantis per olimpinių žaidynių atidarymą Berlyne. Bet už televizinio vaizdo slypi ir šis tas daugiau – kosminio laivo planas. Ji iškeliaus ir atras tai, ko tikėjosi mažiausiai. „Kontaktas“ – optimistiškas filmas. Žinoma, jis knibždėte knibžda holivudiškų triukų (tokie visi Zemeckio filmai), bet galima į juos nekreipti dėmesio ir grožėtis Foster. Vis dėlto trumpam įsivaizduokite, kas būtų, jei iš kitos planetos gautume signalą, kuriame įrašyta dainuojanti Karina Krysko.
E. Eliasas Merhige 2004 m. filme „Neįtariamasis“ (LNK, 27 d. 23.35) siūlo niūresnę pasaką. Išgarsėjęs „Vampyro šešėliu“, kuriame rodė, kaip W.F. Murnau kūrė pirmąjį siaubo filmą „Nosferatu“, šįkart režisierius pasakoja apie FTB tyrėją. Jis ieško paslaptingo žudiko, o režisieriui tai vėl pretekstas gilintis į psichologijos niuansus: „Mėgstu istorijas, kuriose viskas susiję su psichologija, parapsichologija ir tuo, kas iracionalu. Šioje gilinausi į svarbius klausimus apie tikrąją teisingumo ir blogio prigimtį. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris keliauja į kito žmogaus sielos šešėlius ir suvokia savosios tamsulius.“ Filme pamatysime Aaroną Eckhartą, Beną Kingsley ir Carrie-Anne Moss.
TV3 šiąnakt (25 d. 1.15) parodys Brado Mirmano filmą „Nevykėliai vagišiai“, kuriame knibžda prancūzų ir amerikiečių žvaigždžių: Gerard’as Depardieu, dainininkai Renaud ir Johnny Hallyday’us, Richard’as Bohringer ir Harvey Keitelis. Tai pasakojimas apie prancūzų gaują, vado siunčiamą į Čikagą. Misija atrodo nesudėtinga tik iš pradžių, nes netrukus prancūzai bus priversti susidurti su juodaodžių mafija. Prancūzai trokšta tik vieno – grįžti namo, bet jų pėdomis seka mafija, FTB ir vietos policija.
Bretto Ratnerio 2000 m. komedija „Šeimos galva“ (TV3, 26 d. 14.40) išnaudoja tai, apie ką, neabejoju, kiekvienas yra nors kartą susimąstęs. Kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jei būčiau priėmęs kitokį svarbų sprendimą ir panašiai. Nicolo Cage’o herojus Džekas myli Keitę. Vieną dieną susigundęs puikiu pasiūlymu jis išvyksta į Londoną, pažadėjęs Keitei greitai sugrįžti. Po trylikos metų Džekas užima aukštas pareigas Volstryte. Bet Keitės jis taip ir nematė. Naujųjų išvakarėse Džekas tampa nusikaltimo auka, praranda atmintį ir atsibunda bute kartu su Keite ir dviem jų vaikais. Kuris gyvenimas yra tikresnis?
Likimo žaidimas ištinka ir Peterio Howitto filmo 1998 m. „Dėmesio! Durys užsidaro“ (LTV, 27 d. 21.15) heroję Helen (Gwyneth Paltrow). Ji sužino, kad yra atleista iš darbo ir skuba pranešti blogą naujieną savo meilužiui Geriui. Nuo to, ar ji suspės įšokti į metro vagoną, priklausys, kaip susiklostys merginos likimas. Tokia pasakojimo struktūra pasikartojo ne viename filme. Man labiausiai patinka Krzysztofo Kieslowskio „Atsitiktinumas“ (1982) ir Alaino Resnais „Smoking / No Smoking“ (1993).
Panaši situacija kažkada ištiko ir lietuvių kiną, kai 7-ojo dešimtmečio viduryje pasirodė du filmai apie tai, kas vyko Lietuvoje pokario metais. Vytauto Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ tapo etalonu, nors, mano galva, Raimondo Vabalo „Laiptai į dangų“ (LTV, 26 d. 23.45) siūlė kitą – drąsesnę ir sudėtingesnę nesenos istorijos traktuotę.
Jūsų –
Jonas Ūbis
„7 meno dienos“ Nr.42 (964), 2011-11-25
|
Skaityti visus 
Rašyti
