Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Kūnų rijikai Lietuvoje


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Nerimo dienos“
Vokiečių režisierius Oliveris Hirschbiegelis išgarsėjo filmu „Eksperimentas“, kuriame atkūrė garsų psichologinį eksperimentą.

Jo dalyviai buvo padalyti į kalinius ir prižiūrėtojus. Vykstant eksperimentui, prižiūrėtojai darėsi vis žiauresni. Galima sakyti, kad psichologiniai personažų pokyčiai ekstremaliose situacijose – viena iš kito Hirschbiegelio filmo „Trečiojo reicho žlugimas“ temų. Žinomas, neurotiškas, kenčiantis Bruno Ganzo Hitleris ne vienam žiūrovui (tarp jų ir man) pasirodė nepriimtinas, bet žinia, kad Hirschbiegelis pakviestas į Holivudą kurti dar vieno filmo apie kūnų grobikus, nenustebino. Juk ateiviai iš kosmoso, bandantys užkariauti Žemę ir naktį įsiskverbiantys į miegančių žmonių kūnus, puikiai tinka pasvarstymams apie grėsmę, kuria neša totalitarinės ideologijos. Hirschbiegelio filme „Invazija“ (LNK, 17 d. 22 val.) kūnų grobikas visai ne joks zombis. Po to, kai toks padaras apsigyvena svetimame kūne, žmogus atrodo taip, kaip visada, tik jau nebėra savimi. Tokie asmenys pasyvūs, nesugeba nerimauti, patirti aistrų, yra viskuo patenkinti, nenori kištis į pasaulio reikalus ir abejingai stebi aplink įsigalintį blogį. Tokiam užgrobtam kūnui svarbiausia yra išsaugoti savo kailį, bet kartu ir sunaikinti kiekvieną, kuris nėra toks, kaip jis.

 

Režisierius nedviprasmiškai leidžia suprasti, kas bus, jei pasiduosime abejingumo epidemijai. Žinau, kad tai nuskambės banaliai, bet „Invazijos“ kūnų rijikai, deja, labiau primena kai kuriuos lietuvių politikus, pasisakančius prieš homoseksualus ar Lietuvos lenkus, ir nežinomą (bent jau man) blondinę, kuri gana prastai vaidina politologę ir jau ne pirmą sekmadienį LNK svarbiausių savaitės įvykių apžvalgoje bando sužadinti neapykantą, mano galva, teisėtiems Vilnijos lenkų reikalavimams. Kūnų rijikai jau seniai įsikūrė lietuvių žiniasklaidoje ir politikoje, todėl, matyt, jie jau nieko nestebina. Užtat „Invazijoje“ galima pasigrožėti Nicole Kidman ir Danielio Craigo duetu.

 

Kitaip žmonių kūnus ir jų valgymą rodo didis kino intelektualas Peteris Greenaway’us. LNK šiąnakt (15 d. 01.25) primins vieną garsiausių jo 9-ojo dešimtmečio filmų – „Virėją, vagį, jo žmoną ir jos meilužį“ (1989). Pamenu, kažkada iš filmo mokiausi postmodernistinio kino ypatybių. Pats režisierius jas apibrėžia taip: „Pasakojamos istorijos modelis yra klasikinė keršto tragedija, bet filme akcentuojamos žmogaus kūno funkcijos: valgyti, gerti, tuštintis, santykiauti, raugėti, vemti, apsinuoginti, kraujuoti... Pavadinimas nusako intrigą: keturi filmo personažai formuoja amžiną meilės trikampį ir autsaiderį virėją. Filmas sukasi aplink vagį – tobulą piktadario įsikūnijimą. Jis neturi jokių kitų savybių, tik tą vienintelę.“ Pagrindinį moters vaidmenį suvaidino nuostabioji Helen Mirren, jos partneriai – Richardas Bohringer, Timas Rothas, Michaelas Gambonas.

 

Mary Harron „Nuodėmingoji Betė Peidž“ (LTV, 17 d. 22.15) primins seksualinės revoliucijos apyaušrį ir garsiausią sadomazochistinių žurnalų pin-up girl bei 6-ojo dešimtmečio erotinių filmų ikoną Bettie Page (1923–2008), vėliau tapusią komiksų ir populiariosios kultūros personažu ir iki šiol maitinančią ne vieną mados kūrėją ar žvaigždės įvaizdį. Karjerą Bettie Page baigė 1958 m., būdama trisdešimt penkerių. Ji nesileido fotografuojama ir nedavė interviu. Netrukus vėl grįžo mokytojauti, trumpam ištekėjo ir ilgam tapo religine fanatike. 1972 m. Page buvo suimta už tai, kad vaikščiojo apsiginklavusi pistoletu ir skelbė didžią Dievo rūstybę. Vėliau ji ne kartą gydėsi psichiatrijos klinikose. 1992 m. psichiatrai nusprendė, kad Page išsigydė nuo polinkio į religinę prievartą ir fanatizmą. Atsiprašau už įkyrumą, bet gražuolės rūstybės sekėjų rastume ir tarp lietuvių politikų, todėl ir šis filmas man atrodo pamokomas bei aktualus. Juolab kad ir aktorės gerbėjai teberašo laiškus Bettie Page internetiniame puslapyje, tarsi ji vis dar būtų gyva.

 

Filmas rodo palyginti trumpą Bettie Page erotinės žvaigždės karjeros laikotarpį, kai iš vargingos ir religingos šeimos kilusi jauna mokytoja 1949 m. atvyksta į Niujorką siekti kino aktorės karjeros. Ji labai religinga. Dieną Bettie mokosi aktorių mokykloje, vakarais pozuoja fotografams mėgėjams. Ji lengvai persikūnija į „tamsiųjų geidulių deivę“. Honorarai leidžia jaunai aktorei gyventi palyginti pasiturinčiai. 1955 m. Bettie buvo pakviesta į Amerikos senato komisiją liudyti apie vadinamųjų pornografinių žurnalų įtaką jauniesiems nusikaltėliams. Ši apklausa ir yra filmo siužeto katalizatorius.

 

Samo Mendeso „Nerimo dienos“ (TV3, 16 d. 23.20) taip pat perkels į 6-ojo dešimtmečio Ameriką. Frenkas (Leonardo DiCaprio) ir Eipril (Kate Winslet) – ypatinga pora. Jie siekia puoselėti savo talentą bei idėjas ir yra įsitikinę, kad santuoka nesužlugdys abiejų nepriklausomybės. Jie prisiekia niekad nepasiduoti priemiesčių gyvenimo inercijai ir nepatekti į socialinių konvencijų spąstus. Originalus ir filmo, ir kultinio Richardo Yateso romano, pagal kurį sukurtos „Nerimo dienos“, pavadinimas simboliškas – „Revolutionary Road“. Yatesas jį aiškino taip: „Norėjau parodyti, kad 1776 m. revoliucijos kelias 6-ajame dešimtmetyje ėmė labiau priminti akligatvį“. Taip vadinasi ir gatvė, kurioje stovi naujas poros namas. Tačiau pamažu ir iš pradžių nepastebimai Frenkas ir Eipril tampa būtent tokie, kokie nenorėjo būti. Eiline šeima, praradusia savo svajones ir iliuzijas. Garsia aktore taip ir netapusi Eipril iš paskutiniųjų puoselėja svajones, net bando pradėti naują gyvenimą Paryžiuje... Mendeso filmas – tai ir bandymas suprasti, kodėl du vienas kitą mylintys žmonės paprasčiausiai nesugeba būti kartu.

 

Amerikiečių moralės permainas po seksualinės revoliucijos liudija Juddo Apatow filmas „Užkibo“ (LNK, šįvakar, 15 d. 22.45). Filmo herojus Benas (Seth Rogen) laimingai leidžia savo dienas su keturiais draugais. Juos jungia bendras kultūrinis projektas – mokamas tinklalapis, siūlantis „nuogas“ mėgstamų aktorių scenas. Viename vakarėlyje Beną „pakabina“ karjerą televizijoje sparčiai daranti gražuolė Alison (Katherine Heigl). Bet istorija nesibaigia kitą rytą. Po aštuonių savaičių Alison supranta, kad yra nėščia...

 

Vis dar pasiilgstantiems europietiško kino BTV (21 d.21 val.) parodys Arielio Zeitouno kriminalinę dramą „Paskutinė gauja“ (2006). Tai pasakojimas apie neišskiriamus draugus, kurie iš pradžių plėšia mažus bankus, bet vėliau – ir didžiuosius Paryžiaus. Gaujai ilgai pavyksta išvengti kraujo ir žaisti pavojingus žaidimus su policija. Filmą įkvėpė viena garsiausių bankų plėšikų gaujų, kuri 1981–1986 m. apiplėšė per trisdešimt bankų. Vėliau vagys tvirtino, esą taip jie kovojo prieš kapitalizmą.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis


„7 meno dienos“ Nr.15 (937), 2011-04-15

Versija spausdinimui

Komentarai

aaYOrzkgHSPIRDn, 2011-10-23 15:09

Not bad at all fellas and glalas. Thanks.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti