Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Nekasdieniai ženklai kasdienai


Naglio R. Baltušniko paroda galerijoje „Meno niša“


Egle Dean

Share |
Naglis R. Baltušnikas. „Ny Alesund“. 2006 m.
Lyg absurdo pjesėje Naglio R. Baltušniko personažai gyvena tik iš dalies prisiliesdami prie kasdienybės. Jų savitarpio santykiai neretai primena Samuelio Becketto aprašytų situacijų keistumą. Parodoje pasitinka ironiškos ir įspėjančios pastabos, tiesmukas ir sarkastiškas požiūris.


Kūriniuose yra tekstų, kurie ne tik suteikia įžvalgą, bet ir pasuka istoriją savaip. Taip įvaizdžiai įgauna papildomų poteksčių. Diptichas „Give me“ („Duok man“), „Take it“ („Imk tai“) yra jau tapęs firminiu menininko ženklu. Čia figūros nepasikeldamos nuo kėdžių stengiasi perduoti balastą, o gal ir reikalingą daiktą... Stumia, duoda, ima lyg labai ir nenorėdamos to kamuolio, ąsočio ar baliono. Neverta gilintis į perduodamą objektą. O gal tai išties beketiška situacija ir realaus objekto paprasčiausiai nėra?

 

Tekstai yra labiau susikabinę su vaizdu ir konkrečiomis aplinkybėmis tokiuose darbuose kaip „The Sky“ („Dangus“) ar „Remember! Christmas is not a Game“ („Atmink - Kalėdos nėra tik žaidimas“). Dangaus tamsoje Grįžulo Ratus nustelbia antrinantis vaizdui užrašas. Įvardinimas toks įkyrus, kad, rodos, plaketė tiktų Amerikos kempinguose. Kaip, beje, ir absoliučiai visi kūriniai - jie prašyte prašosi įsilieti į gyvenamąsias erdves. Privačiuose butuose, visuomeniniuose pastatuose jie pasitarnautų savo įspėjimais ir komentarais. Kalėdinis kūrinys kelia šypseną ir verčia pagalvoti - ar išties mes švenčiame Kristaus gimimą, o ne kalėdinės eglutės kulto apraiškas? Netrukus ir televizoriuje nustebusi meška žvelgia į medžiotoją („Su šventėm, Baltoji!“) - kas tai: reklama, perimta iš Baltušniko? Štai taip užkrečiamai rutuliojasi tikrasis popmenas!

 

O degtukų dėžutė su užrašu „Wait for signal“ („Lauk ženklo“) - kas gali būti paprasčiau, įtaigiau, šiurpiau ir tuo pat metu įvelti į įsivaizduojamą siužetą? Tinkama ir jauniesiems besipraktikuojantiems padegėjams, ir nekilnojamojo turto dėdėms. Linksmų poteksčių kūrinys pasižymi juodu humoru. Norėtųsi, kad būtų pagamintos tokios dėžutės - pirkčiau! Nusišypsojus kyla ir nerimo šešėliai - kūrėjas juokauja su tragiškomis aliuzijomis. Nors ir norisi tikėti darbais „Happy End“ (čia šunelis tikrai atrodo laimingas) ar „The Amberlife“ (undinės meilės istorija), ar net paties kūrėjo puikiu, rafinuotu autoportretu, bet vis dėlto vėl grįžus prie Kalėdų interpretacijos ar „Spąstų“ įspėjamojo tono nerimas sustiprėja. „Spąstuose“ apskaičiuotas kibiro kritimo kampas, tvarkingai nužymėtas, lyg iš fizikos vadovėlio. Viskas, kaip ir turi būti instrukcijose. Bet kodėl taip neramu nuo tokio mielai instruktuojančio kūrinio?

 

Nelaimingo atsitikimo nuojautą skatina ir „Starke Frauen“ – rentgeniškas žvilgsnis į grakščią moters koją duoda pradžią dar vienam įsidėmėjimo vertam siužetui. Kartu paminima tuštybė, vartotojiškumas, puikybė. Viena lakoniška plaketė atskleidžia visą aibę prasmių. Apskritai plaketės yra lyg sentencijos, formuluojančios kūrėjo nuosprendį. Naglis Baltušnikas nelabai tolerantiškas, jis aiškiai nurodo, kam yra nepakantus. Pavyzdžiui, „XXX“ - kūrinys, neatsiejamas nuo šiuolaikinės popkultūros, jis galėtų būti įmontuotas Didžiojoje gatvėje. Kaip ir jo akių tikrinimo schema... Šioji atrodo visai nekalta, kol neperskaitai, kas parašyta.

 

„Rink alaus bokalus ir tapk kolekcininku“ tiražuotas tiktų pramogų arenose, „Ny Alesund“ - ŠMC, o „Happy End“ - prie įėjimo į Gedimino 9. „The Amberlife“ („Gintarinis gyvenimas“) turėtų kabėti Seime. Tai visais atžvilgiais tautiškumą atskleidžiantis kūrinys - čia ir gintaras, ir undinė, ir tokie lietuviški siluetai - lyg etniniai karpiniai... Danai pavydėtų. Kad tik nebūtų justi kūrėjui būdinga įtampa, nervingumas. Nieko stebėtino, turint galvoje gyvenimo aplinkybių absurdiškumą.

 

Šie ženklai yra lyg kelio ženklai ar net egzistencijos ženklai. Ieškant ydų surandamos naujos ekspresijos formos, taupios ir stilingos. Lakoniškumas, dekoratyvumas ir minimalistinė forma sukuria įtaigius įvaizdžius. Juodos ir baltos kontrastas akcentuoja liniją, išryškina tokią archajinę spalvų kombinaciją, kuri primena laikraščių iliustracijas ar senas reklamas. Šis anachronizmas kūriniuose dera su nostalgiškais ar autoriniais nespalvotais filmais bei aukštosios mados objektais. Autorius yra ir labai geras piešėjas, sugebantis nužymėti tik esmę, taupiai apibrėžti siužetą. O siužetiniai posūkiai kiekviename darbe galimi bent keli. Paroda nuotaikinga, daugiaprasmė ir priverčianti mąstyti - malonus interliudas pavasario permainingoje pilkumoje.

 

Paroda veikia iki balandžio 9 d. Galerija „Meno niša“ (J. Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius) dirba antradienį-penktadienį 12-18 val., šeštadienį 12-16 val.


 

 

„7 meno dienos“ Nr.14 (936), 2011-04-08

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

eSOJalIvAPq, 2011-06-23 11:43

I feel so much hpapier now I understand all this. Thanks!

jo,dar, 2011-04-14 08:15

liko dryzuota kojine ant galvos kurios su kampu nespejo pragerti....

Tomateo K., 2011-04-08 15:00

Labai įdomi asmenybė ir fantastiškas jo menas

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti