Homo economicus

Aigaro Bikšės (Latvija) skulptūra Praėjusį penktadienį viename Vilniaus viešbutyje susirinkusiam keliasdešimties ekspertų (atrinktų nematomos pažinčių rankos) ratui premjero politinis patikėtinis, atstovaujantis jaunajai kartai, nedrąsiai žvelgdamas pro sunkių juodų akinių rėmų kraštelius, pristatė naują ateities viziją - „Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Dokumentą kol kas dvejota viešinti, nuogąstaujant, kad jame ministrų ir aukštų valdžios pareigūnų pritarimu valdžios raštvedžių paskubomis surašytos mintys apie netolimą ateitį, patekusios į viešąją erdvę, gali sukelti nereikalingą erzelį rinkimų kampanijos įkarštyje ir taip išsklaidyti šviesios ateities viziją. Juk dėl ateities pageidautina susitarti susiėmus už rankų valdžios koridoriuose ir iš anksto...   Šio glausto (tik 18 puslapių),... Plačiau >>

Gelbėjimosi ratas

Nors iš pradžių niekas lyg ir nenorėjo vargintis, šiųmetinio Lietuvos paviljono Venecijoje klausimas pagaliau išsiliejo į kultūrinės spaudos puslapius. Tačiau į tris man įdomiausius klausimus kol kas neatsakyta. Klausimai tokie: 1. Kodėl šį projektą reklamuoja Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, užuot pati siūliusi kurį nors menininką Lietuvos paviljonui? Sąjungos pirmininko pasiųstas paskatinamasis elektroninis laiškas užbaigiamas taip: „Idėja tikrai nebloga, visi galės tapti Venecijos bienalės dalyviais.“ 2. Kodėl Dariaus Mikšio projekto grafinėje vizualizacijoje „visų“ Lietuvos dailininkų kūriniai... Plačiau >>