Eglė Mikulionytė (Antigonė) ir Liubomiras Laucevičius (Kreontas) Jono Jurašo spektaklyje „Antigonė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Prasidėjęs teatro sezonas Lietuvos žiūrovams jau pateikė dvi naujas antikinės tragedijos apie Antigonę interpretacijas - tai Kauno valstybiniame dramos teatre Jono Jurašo pastatyta „Antigonė“ ir „Menų spaustuvėje“ Ievos Stundžytės kartu su „Atviro rato“ aktoriais kurta „Antigonė (ne mitas)“.
Dalis abiejų spektaklių minties užkoduota antrojo pavadinime - atitolti nuo tradicinio tragedijos perskaitymo, savaip interpretuoti pjesės medžiagą ir ieškoti skirtingų kontekstų.
Jurašas Antigonės istoriją perteikia per ekspedicijos, atvykusios į Sibirą tvarkyti čia gyvenusių ir mirusių tautiečių kapų, dalyvių suvaidintą spektaklį. Tačiau ar režisieriui pavyksta išlaikyti šių dviejų temų proporcijas scenoje? Ir apskirtai ar tokia tema šiandien...
|