Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Dar niekas neaišku


Dvi projekto „Jaunojo tapytojo prizas 2010“ parodos


Dovilė Aleksandravičiūtė

Share |
Adomas Danusevičius „Don’t ask, don’t tell“ (iš ciklo „Karminas“). 2010 m.
Antrus metus vykstantis Jaunojo tapytojo prizo konkursas sėkmingai skinasi kelią į kasmetinių populiarių, laukiamų ir daug žadančių renginių gretas.

Įvykis, kuris įtraukė ne tik kultūrinius, bet ir platesnius visuomenės sluoksnius, taip pat sulaukė didelio žiniasklaidos susidomėjimo, puikiai įrodo, kad ir Lietuvoje gali sėkmingai plėtotis neinstituciniai projektai. Nors renginyje galėjo dalyvauti tik meninį išsilavinimą įgavę ar beįgauną menininkai (institucijos vis dėlto išvengti nepavyko), konkursas rengiamas asmenine tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus ir menotyrininkės Julijos Petkevičienės iniciatyva. Pernai ėmus spėlioti apie renginio ateitį ir perspektyvas, šiemet jau galima daryti kelias, nors dar preliminarias išvadas. Tik joms drąsiau apibrėžti ir patikrinti reikia daugiau laiko.

Pirma, akivaizdu, kad renginio populiarumas ir mastas visuose visuomenės sluoksniuose tik didėja. Auga Lietuvos balsuotojų ir interneto komentatorių mekos delfi.lt skaitytojų aktyvumas. Pernai delfininkai visiems dalyviams iš viso skyrė kelis tūkstančius balsų, o šiemet vien tik publikos prizą laimėjusi Asta Stasionytė gavo per tūkstantį balsų. Konkurso dalyvių darbų ekspozicija „Pamėnkalnio“ galerijoje buvo palydėta dar dviem parodomis „Titaniko“ ekspozicijų salėje: „Nr. 10“ buvo skirta šių metų geriausių dešimtukui, o Andrius Zakarauskas, pernai metų laimėtojas, pristatė personalinę parodą „Peizažo nutapymo būdų tapyba“. Per jų atidarymą buvo žadėta Jurgos Šeduikytės ir Romo Rainio muzika. Populiarūs atlikėjai turėjo vilioti dar daugiau lankytojų, bet dėl Jurgos Šeduikytės traumos pasirodymas neįvyko. Šiemet padaugėjo ir mecenatų: Mindaugo Railos ir Nicolas Ortiz šeimos gretas papildė Dali Van Rooij Rakutyte ir Austrijos Respublikos federacinės švietimo, meno ir kultūros ministerija (BMUKK), bene dvigubai (nuo 26 iki 48) išaugo konkurse norinčių dalyvauti tapytojų skaičius.

Antra, finaliniame dešimtuke, nepaisant išaugusio kandidatų skaičiaus, pusė dalyvių jau buvo pristatyti pernai metų Jaunojo tapytojo prizo finaliniame dešimtuke (Jolanta Kyzikaitė, Linas Jusionis, Eglė Karpavičiūtė, Alina Melnikova ir Adomas Danusevičius). Tai gali byloti kelis prieštaringus dalykus: vertinimo kriterijų nekintamumą, favoritų buvimą bei naujų talentų stoką, arba kad atrenkami dalyviai tikrai yra patys talentingiausi jau kelerius metus iš eilės. Pavyzdžiui, Jolanta Kyzikaitė abu kartus buvo tarp prizininkų – pernai antra, o šiemet pirma.

Trečia, menininkus vilioja socialinės temos. Tiek pernai metų laimėtojo Andriaus Zakarausko, tiek šiųmetinės Jolantos Kyzikaitės, tiek kitų (žinoma, ne visų) darbai puikiai išsitenka šiame problemų lauke. Šiemet tai buvo ryškiai matoma visose trijose ekspozicijose.

Andriaus Zakarausko personalinė paroda „Peizažo nutapymo būdų tapyba“ „Titanike“ labai naujo ir kitokio autoriaus kūrybos rakurso lyg ir nepasiūlė. Pernai laimėjęs darbas „Horizontalūs potėpiai“ puikiai atskleidžia autoriaus stilistiką ir pagrindines idėjas. Nors tai, kad parodoje darbai pateikiami be pavadinimų, turėtų suteikti suvokėjui progą laisvai, be jokių išankstinių nuorodų interpretuoti tai, kas vaizduojama, galvoje automatiškai pritaikomas jau žinomo darbo („Horizontalūs potėpiai“) suvokimo tinklelis – žmogus kaip potėpis, kaip statistinis vienetas, tik bendros visumos maža dalis, jis užklojamas kitų žmonių ir plačių potėpių juostų. Tiesa, stilistiškai kitokie yra šeši palyginti nedidelio formato „gamtiškesni“ darbai, kuriuose vaizduojami stilizuoti medžiai, namai, ryškesnis domėjimasis peizažu.

Laimėjęs Jolantos Kyzikaitės darbas „Miško muziejus“ siūlo ne pasyvų aplinkos stebėjimą, būdingą žiūrovui muziejuje, bet pavojingas ir destruktyvias temas. Vaizduojamas tarsi kompiuteriniu žaidimu paremtas matymas (snaiperiškas žvilgsnis, projektuojamas spinduliu) bei lankas, nukreiptas į greta esančią mergaitę, kurios širdies vietoje puikuojasi didelis taikinys. Tai kalba apie nesąmoningą ribų tarp realybės ir virtualumo nutrynimą. Autorei rūpi vaikų agresijos ir nesugebėjimo skirti realybės nuo kompiuterinių žaidimų problemos. Šios temos atgarsiai vis dažniau įvairiomis formomis pasirodo ir kituose menuose. Pavyzdžiui, tai labai iliustratyviai buvo parodyta pavasarį pristatytoje animacinėje operoje „Kliudžiau“.

Publikos prizą laimėjusi Asta Stasionytė darbe „An Unexpected System Error Occured I“ taip pat kalba apie virtualaus, kompiuterinio ir realaus pasaulio samplaiką – tarsi viskas, kas matoma, tebūtų kažkieno konstruktas, maketas ar tiesiog iliuzija, o netikėtai įsivėlusi klaida tai išduotų. Tačiau, sąmoningai ar ne, ši klaida paliko žmones be galvų, dėl to jais lengva manipuliuoti. Socialinio susipriešinimo temos matyti Indrės Ercmonaitės („Du prieš du“) ir Lino Jusionio („Disciplina“) darbuose. Tai kūriniai, kalbantys apie institucijos galią represuoti, auklėti piliečius, diktuoti taisykles ir už jų nesilaikymą taikyti sankcijas, apie mechanizmą, kuris niveliuoja žmones: „

Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“ (LRS Konstitucija, II skirsnis, 29 straipsnis). Niveliacijos temas galime įžvelgti ir trečiosios vietos laimėtojo Adomo Danusevičiaus darbe „Don’t ask, don’t tell“ (iš ciklo „Karminas“), kuriame matome grupę vyrukų, stovinčių praktiškai ta pačia poza: jie tarsi pozuoja fotoaparatui, nyksta baltame fone ir ryškiau matosi tik dėl vienodų juodų šortų, kontrastuojančių tiek su kūnais, tiek su fonu. Tapyba tarsi fotoaparatu naudojasi ir Eglė Karpavičiūtė. Darbe „Nutapyta Luc Tuymans ekspozicija“ galima įžvelgti ironišką požiūrį ir į reprodukavimą, ir į meno kritikų mėgstamą įtakų paiešką menininkų darbuose. Eglė Karpavičiūtė Luco Tuymanso stiliumi nutapo jo paties parodą. Šiuolaikinės visuomenės greito gyvenimo būdo sukeltas stresas išsilieja Monikos Butyrinaitės darbe „Command 05“, iš kurio beveik girdėti eilinio tvarkingo kontoros darbuotojo riksmas. Ketvirta, jaunųjų menininkų tapyboje dominuoja figūrinės kompozicijos. Šiemet nebuvo pateikta nė viena abstrakcija. Truputį, pritemptai ir su išlygomis link abstrakcijos būtų galima artinti antros vietos laimėtojos Mildos Gailiūtės kūrinį „Ištrinta erdvė“, kuriame monochrominėmis dėmėmis bei užuominomis formuojamas peizažas. Tačiau gamtos formos vis dėlto lieka atpažįstamos ir bandyti žvelgti kaip į abstrakciją būtų netikslinga. Alinos Melnikovos darbe „Tavo buvusio laiko prognozė mano tariamo laiko juostoje“ tarpusavyje susipina ryškiai raudonos dėmės su iš jų išnyrančiomis žmonių figūromis. Savo tradicine forma ir idėja iš visų darbų išsiskyrė Simonos Žilėnaitės „Pavasaris ’09 – pavasaris ’10“. Ji pateikė peizažą, kuriame sprogstantys medžių lapai užkloja nublankusius namus, tai tarsi natūrali gamtos pergalė prieš kultūrą.

Paroda „Nr. 10“ „Titaniko“ ekspozicijų salėje tik dar kartą leido įsitikinti jau susiformavusiu finalininkų dešimtuko stiliumi ir ko nors įvairesnio, išsiskiriančio nepateikė. Autorių braižas lengvai atpažįstamas, gvildenamos temos panašios kaip ir konkursui pateiktuose darbuose. Žinoma, šioje parodoje darbų rodoma palyginti nedaug, dėl to gąsdintis dėl sustabarėjusios raiškos būtų anksti.
Taigi Jaunojo tapytojo prizas – puiki neinstitucinio renginio iniciatyva, skatinanti jaunimą kurti daugiau, kokybiškiau ir ne „į stalčių“. Tokio tipo konkursai leidžia mąstyti apie tai, kur link juda šiuolaikinė tapyba, kokios temos yra įdomios ir aktualios jauniems menininkams, kokiomis priemonėmis jos yra gvildenamos. Vienu iš leitmotyvų tampa socialiniai santykiai ir jų kritika, o į pirmąsias gretas neginčijamai žengia figūrinė tapyba. Deja, 2009-ųjų ir šių metų parodos ne kažin kuo ir skyrėsi. 

Paroda veikia iki spalio 31 d.
„Pamėnkalnio“ galerija (Pamėnkalnio g. 1/13, Vilnius) dirba pirmadieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–16 val.
Parodos „Nr. 10“ ir Andriaus Zakarausko personalinė paroda „Peizažo nutapymo būdų tapyba“ veikia iki lapkričio 20 d.
„Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 val., šeštadieniais 12–15 val.


„7 meno dienos“ Nr.37 (913), 2010-10-22

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

ihjVfAhUg, 2012-02-17 09:11

amorRugpj?tis 7, 2010 13:05</a>Negaliu niatsileepti ? internauto SMERKIU LYGIAVA mintis. Nes su jomis absoliuciai sutinku. Kai siemetiniai mano abiturientai labai s?kmingai islaik? valstybin? egzamina ( tarp ju buvo ir ?vertintu auksciausiais balais) mokyklos direktoriu ( savo vyra) JUOKAIS paklausiau, kaip ketinas paskatinti uz gerus ugdymo rezutatus. Jis RIMTAI atsak?, jog nuo rugs?jo 1-osios man sumazinsias atlyginima Tokia tad yra karti tiesa, nes siais visuotin?s krepselizacijos laikais mazoms mokykloms neuztenka l?su : alyginimai mokytojams bus skaiciuojami pagal minimalius tarifus.Sakykite, kolegos, ar tokia atlygio uz darba sistema labai jau skatina mokytoja stengtis, tobul?ti??? Viskas priklauso nuo mokytojo sazin?s : vienas uz ta pacia alga dirba is sirdies, kitas tik ats?di valandas. Kad mokiniai klas?s sienu neisverstu. Tik tiek

ihjVfAhUg, 2012-02-17 09:10

amorRugpj?tis 7, 2010 13:05</a>Negaliu niatsileepti ? internauto SMERKIU LYGIAVA mintis. Nes su jomis absoliuciai sutinku. Kai siemetiniai mano abiturientai labai s?kmingai islaik? valstybin? egzamina ( tarp ju buvo ir ?vertintu auksciausiais balais) mokyklos direktoriu ( savo vyra) JUOKAIS paklausiau, kaip ketinas paskatinti uz gerus ugdymo rezutatus. Jis RIMTAI atsak?, jog nuo rugs?jo 1-osios man sumazinsias atlyginima Tokia tad yra karti tiesa, nes siais visuotin?s krepselizacijos laikais mazoms mokykloms neuztenka l?su : alyginimai mokytojams bus skaiciuojami pagal minimalius tarifus.Sakykite, kolegos, ar tokia atlygio uz darba sistema labai jau skatina mokytoja stengtis, tobul?ti??? Viskas priklauso nuo mokytojo sazin?s : vienas uz ta pacia alga dirba is sirdies, kitas tik ats?di valandas. Kad mokiniai klas?s sienu neisverstu. Tik tiek

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti