Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
IN MEMORIAM

In memoriam Stanislovas Griškevičius


(1944–2010)


7 MD

Share |
Stanislovas Griškevičius J. Matonio nuotr.
Atsisveikiname su kolega ir draugu kino operatoriumi Stanislovu Griškevičiumi. Mes, dirbusieji su juo Lietuvos kino studijoje, vadinome jį Stasiuku, Staska... Ne tik kolegos, bet ir techninis personalas, apšvietėjai, vairuotojai. Ir jis, ir mes priėmime tai kaip draugystės, kaip meilės išraišką.



Visi turime sentimentų anai Lietuvos kino studijai, kuri mums buvo antrieji namai, o kinas – ne tik profesija, bet pašaukimas. Stasys atėjo į kino studiją 1963 metais baigęs mokyklą, dirbo operatoriaus asistentu kino kronikoje, vėliau mokėsi VGIK’o operatorių fakultete, – toks buvo daugumos mūsų kelias. Mes, pasak Kornelijaus Matuzevičiaus, įkvėpėme to svaiginančio kino juostos kvapo, ir jis nepaleidžia mūsų, nors kinas jau seniai filmuojamas ir vaizdo kameromis.

 

Stasys liko ištikimas kino juostai ir kino kamerai. Šios kino kūrėjų kartos filmai Europos kino istorijoje lig šiol įvardijami kaip lietuvių poetinis kinematografas, ir ryškiausias jo dėmuo – kino vaizdas, t.y. operatoriaus darbas.

 

Stasys bandė savo jėgas ir meniniame kinematografe, filmavo A. Puipos „Kelio ženklus“, dirbo antruoju operatoriumi G. Lukšo „Žvangutyje“, A. Puipos „Atpildo dienoje“, bet jo širdis priklausė dokumentiniam kinui.

 

1977-aisiais nerimaudami laukėme žinių iš Toljačio, kur filmuodamas su Rimu Gruodžiu automobilių gamyklos bandymų poligone Stasys pateko į kraupią avariją. Likimas tąkart buvo jam maloningas – jis išgyveno ir vėl paėmė į rankas kino kamerą.

 

Filmavo A. Dausos, L. Pangonytės, R. Banionio filmus, R. Verbos „Lituanikos“ sparnus“, mano „IX fortą“ ir „Liūdnąją Veneciją“.

 

Stasys mylėjo Vilnių – čia gimė, čia, Subačiaus gatvės gale, buvo jo namai. Lydėdavome jį namo, eidavome kalbėdami apie kiną – apačioje šniokštė Vilnelė, kitoje pusėje kilo aukštyn Belmontas.

Dabar mes vėl lydime jį – paskutinį kartą. Ir sakome savo draugui žodžius, kurių nespėjome pasakyti gyvam esant.


Vytautas Damaševičius


„7 meno dienos“ Nr.16 (892), 2010-04-23

Versija spausdinimui

Komentarai

Alma ir Danute, 2015-01-25 19:36

Stasiukai, jus visada liksite musu sirdyse. ir atmintyje liks Jusu pasakojimai, gera buvo jus pazinoti. ilsekites ramybeje.

XzSyJqSiIbbuoqcAr, 2011-12-03 04:32

Boy that rlealy helps me the heck out.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti