Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Utopijos liudininkai


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Paskutinis Škotijos karalius“
Sovietų laikais ant kiekvieno kampo tavęs tykodavo koks nors šūkis. Dažniausiai jis kviesdavo anksčiau, nei numatyta, įvykdyti planus, kovoti už taiką visame pasaulyje, statyti šviesią ateitį. Dabar pasakyčiau, kad tie šūkiai perkeldavo į utopijos sferą.

Pirmieji nepriklausomybės metai staiga apnuogino namų fasadus. Bet netrukus visagalė reklama užėmė propagandos vietą. Į kasdienį gyvenimą sugrįžo nemirtingasis „Duonos ir žaidimų“, kuriam dabar ištikimai tarnauja visa žiniasklaida ir, žinoma, politikai. Į visa tai būtų galima ir toliau nekreipti dėmesio, jei ne lėtinė viešųjų ryšių ir reklamos specialistų liga. Jų kuriama utopija pernelyg materiali, konkreti. Išėjęs iš parduotuvės, matau milžinišką reklamą duonos, kuri „pagaminta rankomis“. Kino teatras siūlo filmus, „atrinktus rankomis ir širdimi“. Toliau – gražiau: „Kruopščiai atrinktos subtropinių augalų lazdelės ataustos tarsi medvilniniais siūlais“ (apie veidrodį); „Stilingos rankinės atrinktos pagal 2010 m. stiliaus ir mados tendencijas“, „Visa mūsų naudojama mediena yra atrinkta rankomis ir apdirbta specialiu grūdėtu pagrindu“ (apie kubilus), „Atrinkta rankomis ir širdimi jums – nuolatinė motyvacija“ (apie gyvenimo meną); „Šafranas – tai susmulkintos tikrojo kroko žiedų purkos, kruopščiai atrinktos rankomis“; „Parašyta ir atrinkta rinkiniui nepaprastai sąžiningai, tada, kai sąmonė ir kūrybingumo dvasia tvirtai sukibusios rankomis pakylėja patį autorių virš būtiškosios ir nebūtiškosios bedugnės“ (apie poezijos rinkinį); „Visos substancijos, žvelgiančios nuo lentynų, yra kruopščiai ir su meile atrinktos bei pagamintos rankomis, galvojant apie jūsų ir jūsų šeimos sveikatą“ (apie kosmetiką). Užkniso mane tos renkančios rankos. Pasijutau lyg Kafkos personažas, į kurį iš visur tiesiasi rankos su atrinktais daiktais.

 

Rašau apie tai Nepriklausomybės dvidešimtmečio išvakarėse, nes supratau, kad utopinės nepriklausomos Lietuvos idėja, kurią siūlė Sąjūdis ir lietuvių šviesuoliai, nebeegzistuoja. Vietoj jos mums siūloma „atrinkta rankomis ir širdimi Lietuva“. Manipuliacija aiški: nebesvarbu kas, svarbiau tai, kad atrinkta. Todėl viskas, kas atrinkta, yra vienodai svarbu ir reikšminga. Juk Tūkstantmečio šventimas taip pat iškėlė kažkieno atrinktą Lietuvą. Neatrinktoji liko pati sau. Svarbiausioji Sąjūdžio savarankiško pasirinkimo ir apsisprendimo idėja, regis, galutinai pamiršta. Viskas daug paprasčiau – reikia vartoti tai, kas jau kažkieno atrinkta (tas kažkas, suprantama, nuolat mumis rūpinasi), galimybė pasirinkti pačiam – minimali.

 

Nežinau, kuo renka filmus televizijos, greičiausiai taip pat ne kojomis, bet šį savaitgalį bus parodyti keli dėmesio verti filmai. Brito Kevino Mcdonaldo „Paskutinis Škotijos karalius“ (TV3, 13 d. 22 val.) – apie vieną kruviniausių XX a. diktatorių, Ugandos prezidentą Idi Aminą. Filmas subtiliai sujungia faktus ir literatūrinę fikciją. Pasakojimas apie jauną ir naivų baltaodį gydytoją škotą Nikolasą (James McAvoy), kuris 8-ajame dešimtmetyje trumpam tapo diktatoriaus asmeniniu gydytoju ir favoritu, turi daug sąsajų su šiais laikais. Kita vertus, charizmatiškas, bet kartu ir psichopatiškas valdovas, kuris veda savo šalį prie bedugnės, tai ne tik pamokomas vaizdelis. Idi Aminą suvaidinęs Forestas Whitakeris tarsi skatina analizuoti neribotą valdžią pasiekusio žmogaus elgesį, jo motyvus. Filmo psichologizmas – konkretus, bet iš dokumentinio kino į vaidybinį atėjęs režisierius jo nedemonstruoja ir leidžia žiūrovams susitapatinti su pasakotoju – gydytoju Nikolasu. Taip filme atsiranda kita svarbi tema – istorijos liudininko. Nors iš pradžių gydytojas ir leidžiasi apgaunamas ambicingų diktatoriaus planų, gražių moterų, automobilių ir prabangių priėmimų, jis negali nepastebėti visuomenės patologijos – žmonių grobimų, žmogžudysčių, žiaurumo, progresuojančios Idi Amino megalomanijos. Nikolas bando sustabdyti blogį, bet galiausiai pats turi kovoti už išlikimą. Istoriniai faktai negailestingi: per aštuonerius kanibalo Idi Amino valdymo metus žuvo beveik pusė milijono ugandiečių, buvo sunaikinti visi diktatoriaus politiniai oponentai, o finansinės krizės pasekmių likvidavimas vyksta ir dabar.

 

Kitas su Afrika susijęs šios savaitės filmas – Sydney Pollacko  „Vertėja“ (LNK, 14 d. 21.30). Filmo herojė – Jungtinių Tautų vertėja Silvija (Nicole Kidman) atsitiktinai nugirsta samdomo žudiko pokalbį. Jis turi nužudyti vienos Afrikos šalies vadovą. Moteris taip pat tampa žudiko objektu. Kartu su ją saugančiu FTB agentu Tobinu (Sean Penn) Silvija bando sukliudyti nusikaltėliams. „Trijų Kondoro dienų“ autorius Lumetas buvo vienas tų amerikiečių režisierių, kurie sukūrė politinio trilerio žanrą, tad ir šiame filme politiniai motyvai dažnai neatsiejami nuo herojų praeities (Silvija yra kilusi iš Pietų Afrikos), jų moralinio pasirinkimo. Šalia netikėtų siužeto posūkių ir gražiosios Kidman, filmas gali patraukti ir tuo, kad jis filmuotas JT būstinėje Niujorke – iki tol vaidybinio kino kūrėjams pastatas buvo uždarytas.

 

Amerikiečių dramaturgas ir režisierius Davidas Mametas garsėja puikiais dialogais ir apskritai scenaristo meistriškumu. Jis sugeba tiksliai fiksuoti kultūrines ir visuomenines šiuolaikinės Amerikos permainas. 2004 m. Mameto filmas „Spartanas“ (TV3, 14 d. 21.30) – taip pat politinis trileris. Pagrindinis filmo herojus yra specialusis agentas Robertas Skotas (Val Kilmer). Jis ilgai tikėjo, kad tikslas pateisina priemones, kad visada veikia tėvynės labui, todėl buvo linkęs neuždavinėti klausimų. Mametas rodo situaciją, kai šis žmogus yra priverstas pirmąkart paklausti savęs, kam vis dėlto jis tarnauja. Siužetas gana banalus – Skotas turi rasti dingusią merginą. Tačiau pagrobtoji nėra paprasta mergina, ji – JAV prezidento duktė. Kovodamas už merginos gyvybę, Skotas susidurs su melu, apgavystėmis, kurios maskuojamos kilniais siekiais ir meile tėvynei, todėl jis turės iš naujo suvokti ir pats save. Mametas yra sakęs, kad pagrindinė filmo tema – valdžia ir manipuliavimas, tai, kas vyksta, kai žmogus iš visų jėgų nori išsaugoti valdžią.

 

Rytų kino gerbėjams TV3 (14 d. 23.35) primins dvi svarbias japonų kino figūras – Kei Kumai ir Akirą Kurosawą. 2002 m. pasirodęs Kumai filmas „Jūra mato“ yra sukurtas pagal paskutinį legendinio Kurosawos parašytą scenarijų. Tai jaunos geišos Ošin istorija. Ji suteikia prieglobstį besislapstančiam samurajui. Vyriškis įsimyli geišą, o ji tikisi, kad ši meilė padės jai apsivalyti nuo nuodėmės. Tačiau likimas nuspręs kitaip ir įsimylėjėliai bus priversti išsiskirti. Kurosawos parašytas filmo moto skamba taip: „Gali eiti... esi laisvas... jūra pakilo ir apsėmė viską. Taip, tarsi ji būtų tave stebėjusi ir pakilusi, kad tave apsaugotų.“ 2007 m. miręs Kei Kumai Vakaruose išgarsėjo filmu „Sandokanas Nr. 8“ apie karo metais prostitucija užsiiminėti priverstas Borneo moteris. Lietuvoje kadaise buvo rodytas jo 1989 m. filmas „Arbatos ceremonijos meistro mirtis“, pelnęs Venecijos festivalio apdovanojimą.

 

Wellsono Chino filmo „Vampyrų era“ (BTV, 13 d. 23.15) scenarijų taip pat parašė klasikas – Honkongo kovinių filmų meistras Tsui Harkas. „Vampyrų era“ perkels į XIX a. Kiniją. Blogų jėgų apsėstas vienuolis pažeidžia vampyrų ramybę. Keturi kariai – taoistinės magijos mokyklos mokiniai – turės panaudoti savo ypatingas galias, kad sunaikintų vampyrų karalių. Kiekvienas karių yra Rytų kovų meistras ir kontroliuoja vieną iš gamtos stichijų. Regis, mūsų laukia įspūdinga pasaka prieš miegą.

 

Jūsų

Jonas Ūbis




„7 meno dienos“ Nr.10 (886), 2010-03-12

Versija spausdinimui

Komentarai

oscarwerner, 2010-03-16 02:59

Draugiskai pataisau-pastraipoje apie filma "Verteja" turimas omeny Sydney Pollackas, o ne Sydney Lumetas.
Bet cia aiskus techninis typing mistake.
Labai myliu skaityti tuos virtuoziskus opusus apie renkancias rankas ir kitus musu gyvenimo reiskinius, susietus su kinu:)
Aciu.

šiaip, 2010-03-15 12:53

"Jūra mato" - ne tiek jaunos oiran (o ne geišos, yra skirtumas) Ošin, kiek visų viešnamio moterų istorija. Ir ne neteisingai suprastas samurajus joje svarbiausias...

j., 2010-03-13 19:08

Mačiau net du skirtingus dokumentinius filmus apie šafrano rinkimą- patikėkite, tas reklaminis apibūdinimas tikrai pilnai atitinka: priskynusi žiedelių visa šeimyna susėda prie didžiulio šeimyninio pietų stalo ir prasideda kruopštūs, miklių pirštų judesiai- žiedeliai dešinėn, o nutrauktos purkos kairėn... nuostabu... Visu kitu, ką Jūs pateikėte mums paskaityti, žaviuosi...

šiaip, 2010-03-12 18:06

"Spartan" reiškia "spartietis". Filme net Spartos karalius Leonidas minimas. Ech, vertėjai...

Laima, 2010-03-12 11:39

Puikus pasazas apie rankas!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti