Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

O kaipgi kūryba?


Paroda „Karštoji vitrina - akmeninės širdys“ galerijoje „Argentum“


Kristina Pipiraitė

Share |
Kęstutis Stanapėdis. „Kažkas tokio“
Pakeliui į trečios šiais metais parodos atidarymą tik juvelyrikai skirtoje galerijoje mąsčiau apie neseniai girdėtą pasakojimą, kur tvirtinama, kad statybininkai iš galimų penkių klaidų būtinai padaro tą, kuri mažiausiai logiška. Kalbant apie parodą, buvo trys „broko“ galimybės. Labiausiai nesinorėjo išvysti literatūriškai iliustruotų bobiškų (kalbu apie elgseną, ne lytį) pasiseilėjimų. Deja. Daug žadėjęs parodos pavadinimas, turintis ir skepticizmo, ir teikiantis marias įvairiausių asociacijų, šįkart atliko tik advokato, turinčio pateisinti suneštinę parodos ekspoziciją, vaidmenį.


Jaunųjų kūrėjų iniciatyvumas, žinoma, nuteikia optimistiškai. Tačiau jis tik dalyvavimu ir pasireiškia: Eglės Meištytės papuošalų komplektas „He Art“ primena recycling ženkliuką - taip ir norisi padėti „Jį(os) meną“ į tą vietą, apie kurią jis savo forma užsimena; Audronės Zamalytės „Širdies dovanos“ asocijuojasi su vaikiškais reliktais - daugelio vaikystėje kolekcionuotais kramtomosios gumos popierėliais, perkeltais į prie didelių vaikų labiau limpančią, „meniškesnę“ medžiagą. Lygiomis teisėmis čia įsipaišo dekoratyvūs, idėjiniu ir plastiniu sprendimu neįgalūs A. Zamalytės „Sintetinis Valentinas“, Gintarės Asauskaitės „Dvi širdys“, Mariaus Zakaro žiedas „Mylėk žmogų“ ir Aušros Mačiulaitienės nuobodūs tualeto signifikatai.


Labai nuvylė Dalios Varnaitės darbas „Moters širdis“, primenantis mokyklinį biologijos kabinetą ir ten išrikiuotus stiklainiukus su formaline užkonservuotais kaspinuočiais. Realistine maniera perteikta eilėraščio interpretacija su akmeniu, pjūklu ir metaliniu stiebu labiau priminė stiklainiu apvožtą sudygusią bulvę, o ne žmogaus (vadinasi, ir mano) širdį.


Bergždžias pastangas užčiuopti visumą, įžvelgti bent vieną naratyvą, kuris pasakotų apie gilesnius dalykus ir būtų ne tik anonsu vienai iš muilo operų, vainikuoja Sauliaus Vaitiekūno darbas, išviepęs bedantę akmenų graužiko burną. Dėžėje sukrauti akmenys-širdys, šaltos ir neveikiančios, tarsi sustoję laikrodžiai, užstrigę laike, erdvėje, abejingume ir nuovargyje. Dar išraiškingesnės, savikritikos nestokojančios trys Indrės Aleksejūnienės keramikos technika atliktos miniatiūros „UBA“. Savo tylia ironija šių dvejų autorių kūriniai oponuoja daugelio parodos darbų keliamam slogiam įspūdžiui, kuris siūlo tokius žodžius kaip provincialumas, stagnacija, nekūrybingumas ir prastos parodos autorių (tikiuosi, tik jų) nuotaikos.


Eglė Čėjauskaitė ir Gruodis Morkūnas pasižiūrėjo į parodos temą iš optimistiškesnės perspektyvos. Jie brėžia naują liniją, šnabždančią apie tęstinumo, tradicijų perdavimo, santykio tarp vakar ir rytoj svarbą, kitaip tariant - šiuolaikiškai. Nuoširdūs ir sociumo brukamų standartų nesugadinti keturmečio Gruodžio piešinėliai, Eglės išgraviruoti sidabrinėse, minimalizmu dvelkiančiose sagėse bei sąsagose, primena paprastą, išmatuojamą, naivoką ir nuoširdžią meilės sampratą, atklydusią iš vaikystės.


Jau ne pirmą kartą džiugina Kęstutis Stanapėdis, kuris šioje galerijoje yra „Kažkas tokio“ (taip vadinasi ir autoriaus darbas). Naudodamasis loginės lygties modeliu, savo pakabukuose-plokštelėse jis vaizduoja krokodilo koją anatomiškai, akcentuodamas atskiras jos dalis. Galiausiai prieina išvados, kad tai ir yra meilė. Ganėtinai paprasta analizė apie jausmą, jo sudėtines dalis, apie sudėtingumą ir gebėjimas susipaprastinti, dedikuoti, redukuoti. Su juo rezonuoja keramikės Domilės Ragauskaitės darbas „10 cm2“. Miniatiūriniai, minimalistine maniera atlikti ir pirmykštę keramiką primenantys dubenėliai, kuriuos autorė užpildė skirtingų spalvų ir tekstūrų glazūromis, fiksuoja skirtingas žemės formavimosi stadijas. Domilė per geologines metaforas jautriai, paprastai ir atsargiai perkelia mus į mitinį laiką su pasakojimais apie gyvybės atsiradimą.


Minėta autorių ketveriukė reabilituoja parodos ekspoziciją, tačiau ne tiek, kad įkvėpta bėgčiau rašyti pelnytų panegirikų. Atvirkščiai. Parodą palikau nusivylusi.


Nedavė ramybės mintis, kad poros dešimtmečių darbas siekiant įteisinti metalo plastiką (juvelyriką), kaip lygiateisę dailės šaką, Lietuvoje nuėjo veltui. Bepigu teisintis ieškant nuosmukio priežasčių ir nesugebėjimo matyti dabarties perspektyvų iškreiptomis institucinėmis nuostatomis bei šalies ribotumu. Juk turime puikių meistrų (Birutė Stulgaitė, Eimantas Ludavičius, Asta ir Mindaugas Šimkevičiai). Matyt, bėda ta, kad stokojame kartų dialogo, bet argi tai galima pateisinti politine ir ekonomine situacija? Tai atskira tema.


Prisiminus metą, kai galerija šventė savo įkurtuves, galima daryti išvadą, kad, be keleto žybtelėjimų, jaunieji autoriai mieliau rinkosi amatą, o ne kūrybą. Čia diriguoja privatūs užsakymai. Galiausiai tenka konstatuoti nemalonų faktą, kad nors visi keliai tarptautiniams projektams atviri, regis, nelabai yra ką pasiūlyti.


Ko gero, „miniatiūristai“, paskendę internacionaliniame stiliuje, išstūmė specifinius savo kultūros bruožus, o gautas hibridas nelabai sėkmingai lemia šiandienos mažosios plastikos ir juvelyrikos reiškinius. Galbūt modernistams išėsdinus praeitį, o postmodernistams „tarpdiscipliniškai“ ėmus gaminti įvairiausių rūšių mišraines iš praeities, dabarties ir menamos rytdienos, tikimasi atgaivinti mažosios plastikos raidos tęstinumą. Tačiau kas grąžins ją prie gilesnių ar įdomesnių temų bei pamatinių sąvokų? Tarp jų - meninės juvelyrikos ir galerijos sampratos. Šiandien žvelgiant į „Argentum“ galerijos vitrinas, neramu dėl iškylančio klausimo: ką veikti dailėtyrininkams parduotuvėje?



„7 meno dienos“ Nr.8 (884), 2010-02-26

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

gYJdiCDLAiFx, 2012-06-05 21:44

iki to skyriaus, kur eopnksentės, pabaigos, paskui kažkaip išsikvėpė ir pradėjo kartoti verksmus apie laiko stygių. paskutinis skyrius truputį link kliedesio, imho.šiaip nieko knyga, bet ne iš tų vairuojančių.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti