Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Kinas - visur


Jubiliejinė Berlinalė prasideda


Živilė Pipinytė

Share |
„Autoriaus šmėkla“
Tarptautinis Berlyno kino festivalis šiemet švenčia šešiasdešimtmetį. Kaip ir kiekvienas garbingas jubiliatas, jis rimtai pasirengė gimtadieniui.

Vasario 11-21 d. vyks ne tik tradicinės festivalinės filmų peržiūros, susitikimai, diskusijos, bet ir specialūs jubiliejui skirti projektai. Vienas svarbiausių - instaliacija „Uždanga“. Dizainerė Christina Kim sukūrė simbolišką 300 metrų kino teatro uždangą iš perdirbtų filmų, DVD, kino teatrų reklaminių stendų ir panašių medžiagų. Ši uždanga reaguos į vėjo dvelksmą, saulės spindulius, naktį jį atrodys dar kitaip. Iškilmingą instaliacijos atidarymą penktadienį pratęs tiesioginė Fritzo Lango „Metropolio“ transliacija iš „Friedrichstadtpalast“. Organizatoriai šį klasikinio filmo rodymą prilygino pasaulinei premjerai, mat bus rodomas ne tik restauruotas filmas, bet ir skambės specialiai filmui kadaise parašyta ir tik neseniai archyve atrasta muzika.


Visame mieste jau vyksta „Žvaigždžių parado“ parodos - jose didžiuliai Berlinalės svečių portretai, jau taip pat spėję tapti festivalio tradicija. Fotografas Gerhardas Kassneris nuo 2003-iųjų padarė jų net 812. Viena šiųmetinio festivalio naujienų - diskusijos apie kino ateitį, jose dalyvaus ne tik kino kūrėjai, prodiuseriai, kritikai, bet ir sociologai, architektai, tarp kurių žymusis Normanas Fosteris, suprojektavęs naujuosius Londono, Šanchajaus, Maskvos simbolius. Specialieji seansai vyks Berlyno priemiesčiuose ir aplinkiniuose miesteliuose, kur bus pagerbti mažų ambicingus filmus rodančių kino teatrų vadovai.


Programoje - dar daugybė kitų renginių, apie kuriuos nuolat primena festivalio rengėjai. Todėl atvykus į festivalį svarbu sau pasakyti, kad visko pamatyti neįmanoma, nors rengėjai žada operatyviai tai parodyti savo tinklalapyje (www.berlinale.de). Ypatingas Berlinalės principas - padaryti taip, kad miestas gyventų festivalio ritmu, nepamirštas ir šiemet, nes pirmiausia, ką pamatai festivalinėse erdvėse, yra ilgiausios eilės prie bilietų kasų. Nepaisant daugybės rūpesčių, organizatoriai spėjo perspėti dalyvius nepamiršti žieminių batų ir šiltų drabužių, nes žiema nesirengia trauktis iš Berlyno gatvių.


Kai rašau šias eilutes, festivalis dar neprasidėjo. Ketvirtadienio vakare jį iškilmingai atidarys pasaulinė kinų filmo „Atskirai kartu“ („Tuan Youan“, „Apart Togheter“) premjera, į kurią rengiasi atvykti Vokietijos kultūros ministras Berndas Neumannas, Berlyno meras Klausas Wowereitas. Festivalį jie atidarys kartu su žiuri pirmininku Werneriu Herzogu ir festivalio direktoriumi Dieteriu Kosslicku. „Atskirai kartu“ - naujausias režisieriaus Wang Quan filmas. 2007 m. už filmą „Tujos vedybos“ jis jau buvo apdovanotas „Auksiniu lokiu“. Filmas žada meilės istoriją, kinų kine tradiciškai susietą su didžiosios istorijos įvykiais. Filmo herojai gyvena skirtingose padalytos šalies dalyse - žemyninėje Kinijoje ir Taivane. Tarptautinis Berlyno kino festivalis atrado ne vieną didį Azijos režisierių, todėl visai nekeista, kad uždarymo ceremonijoje taip pat bus parodytas šio regiono filmas - japonų klasiko ir festivalio senbuvio Yoji Yamada „Apie jos brolį“ („20, Otouto“, „About Her Brother“).


Kiekviena festivalio diena prasideda anksti - pirmasis konkursinis seansas pusę devynių - ir baigiasi po vidurnakčio. Bet šiemet lietuviams svarbi pirma diena - ketvirtadienio vakare akredituoti žurnalistai galės pasižiūrėti Forumo programoje rodomą Šarūno Barto filmą „Eurazijos aborigenas“. Tai - ne vienus metus Lietuvoje, Rusijoje, Prancūzijoje kurtas, todėl, matyt, ir ankstesnio, dažniau minėto pavadinimo „Lisabona 02“ pakeliui netekęs filmas. Pagrindinį - nuo persekiotojų besislapstančio nusikaltėlio - vaidmenį jame sukūrė pats režisierius.


Forumas - trečia pagal svarbą Berlinalės programa. Šiemet jis taip pat švenčia savo jubiliejų. Prieš keturiasdešimt metų kaip savotiškas „atstumtųjų salonas“, protestas prieš oficialiąją Berlinalės programą atsiradęs renginys jau seniai tapo sudėtine festivalio dalimi ir taip pat plečiasi - jį papildo „Forum Expanded“. Forumas atiduoda pirmenybę eksperimentiniam, avangardiniam kinui. Pastaraisiais metais Forume rodyta daug filmų, kurių autoriai tyrinėjo skaitmeninės kino technikos galimybes, bet šiemet programos sudarytojai skelbia grįžtantys prie struktūriško kino ir aktualių šių dienų žmogaus problemų. Lietuviškų akcentų medžiotojai galės pasidžiaugti ne tik ilgai lauktu Šarūno Barto sugrįžimu į vieną svarbiausių pasaulio kino festivalį - Berlyne anksčiau vyko režisieriaus filmų „Trys dienos“ ir „Koridorius“ premjeros.


Iškart po „Eurazijos aborigeno“ vyks ruso Felikso Michailovo „Linksmuolių“ („Veselčiaki“) seansas. Filmo herojai - Maskvos transvestitai. Vieną pagrindinių „Panoramos“ programoje rodomo filmo vaidmenų sukūrė Ingeborga Dapkūnaitė. Tarp jos partnerių - Renata Litvinova, Danila Kozlovskis. Lietuviškų Berlinalės akcentų vertinimus netrukus bus galima paskaityti festivalio leidiniuose.


Vis dėlto labiausiai festivalį apibūdina jo konkursinė programa, kurioje šiemet nestinga ir ryškių kūrėjų, ir debiutantų. Filmų geografija plati - Argentina, Austrija, Vokietija, Prancūzija, Rumunija, JAV, Danija, Rusija, Japonija.... Didžiausio susidomėjimo, bent iš pradžių, manau, sulauks kadaise Berlinalės atrasto Zhang Yimou (jo „Auksiniu lokiu“ apdovanotas „Raudonasis gaolianas“ prieš kelis dešimtmečius inicijavo susidomėjimą naujuoju Rytų kinu) filmas „Moteris, ginklas ir makaronų krautuvėlė“ („San qiang pai an jing qi“, „A Woman, A Gun And A Noodle Shop“). Pernykštės olimpiados atidarymo reginį kūręs režisierius sulaukė kritikos, esą pernelyg suartėjo su valdžia. Naujasis filmas pasakos apie dideles mažo kaimelio gyventojų aistras. Danų režisierius Thomas Winterbergas sukūrė pirmąjį „Dogmos '95“ filmą „Šventė“. Tačiau paskutinių metų jo filmai nesulaukė teigiamų atsiliepimų. Filmas „Submarino“ (taip vadinamas kankinimas, kai galva murkdoma vandenyje), regis, žymės režisieriaus sugrįžimą į realistinį kiną - jis pasakoja apie du brolius nusikaltėlius, kurių sunki vaikystė su alkoholike motina suluošino abu visam likusiam gyvenimui.


Be abejo, didžiulio žiniasklaidos dėmesio sulauks konkurse rodomas Romano Polanskio filmas „Autoriaus šmėkla“ („The Ghost Writer“), juolab kad Berlinalės direktorius Kosslickas buvo tarp tų kinematografininkų, kurie iškart ėmėsi ginti pernai Šveicarijoje suimtą režisierių. The Ghost Writer vadinami žmonės, kurie rašo garsenybių memuarus, autobiografines knygas, bet patys visada lieka šešėlyje. Filmo herojus, kurį suvaidino Ewanas McGregoras, - iš tokių. Bet apsiėmęs rašyti buvusio britų premjero (Pierce Brosnan) biografiją, jis netikėtai įpainiojamas į tarptautinį sąmokslą. Romanas Polanskis filmą baigė montuoti jau būdamas namų arešte savo viloje Šveicarijoje, nors iš pradžių buvo abejota, ar filmą pavyks baigti.


Prancūzų Benoit Delepine'o ir Gustave'o de Kerverno filmo „Mamutas“ („Mammuth“) herojus (Gerard Depardieu) - paprastas darbininkas. Visą gyvenimą dorai dirbęs, jis ruošiasi iškilmingai išeiti į pensiją, bet sužino turįs surinkti „įrodymus“, kad tikrai nebuvo dykaduonis. Herojus leidžiasi išklerusiu motociklu kelionėn į savo praeitį... Šis filmas žadina smalsumą, nes vieną pagrindinių vaidmenų jame sukūrė ką tik filme „Serafina“ matyta Yolande Moreau. Po ilgokos pertraukos Berlinalės konkurse bus parodytas ir filmas iš Rusijos. „Kaip aš praleidau šitą vasarą“ („Kak ja proviol eto leto“) sukūrė Aleksejus Popogrebskis („Koktebelis“, „Paprasti dalykai“). Šios psichologinės dramos herojai - du vyrai, gyvenantys Arkties stotyje. Netrukus laukia sugrįžimas atgal - į namus. Bet vienas filmo personažų nenori apie tai net galvoti...


Šiemet konkurse bus pristatytas ne vienas ankstesnių metų laureato filmas. Michaelas Winterbottomas prieš kelerius metus buvo apdovanotas „Auksiniu lokiu“ už politinę dramą „Kelias į Gvantanamą“. Šiemet rodomas „Žudikas manyje“ („The Killer Inside Me“) dar kartą primins, kad Winterbottomas, kaip joks kitas populiarus režisierius, nuolat keičia žanrus ir stilių. Naujausias jo filmas pristatomas kaip neo-noir. Jis sukurtas pagal populiaraus ir su kinu dažnai bendravusio kriminalinių romanų autoriaus Jimo Thompsono 1952 m. parašytą kūrinį. Pagrindinis filmo herojus - korumpuotas vieno Oklahomos miestelio šerifas. Bosnių režisierei Jasmilai Žbanic „Auksinis lokys“ buvo paskirtas už filmą „Srebrenica“, pasakojusį apie Balkanų karo nusikaltimus ir negyjančias žaizdas. Šiemet Berlinalės konkurse bus parodytas jos filmas „Kelyje“ („Na putu“). Filmo herojus Luną ir Amarą išskiria religija. Amaras apsigyvena uždaroje vahabitų bendruomenėje, kuri laikosi griežtų reikalavimų. Lunai teks pasirinkti, kas jai svarbiau.


Ankstesnių Berlyno kino festivalių laureatus primins ir retrospektyva „Play it again...“. Su žiūrovais susitiks ir įvairius prizus Berlyne pelnę Jeanne Moreau, Stephenas Frearsas, Raineris Simonas, Jerzy Skolimowskis, Bruno Gantzas. Specialusis seansas skirtas neseniai mus palikusiam kitam Berlinales laureatui - prancūzui Ericui Rohmerui, vienam didžiųjų Naujosios bangos kūrėjų, dažnai rodžiusiam savo filmus Berlyne. Šįkart bus parodytas 1983 m. „Sidabriniu lokiu“ už geriausią režisūrą apdovanotas jo filmas „Paulina paplūdimyje“. Specialiųjų programų festivalyje daug, bet pastaraisiais metais, ko gero, pati populiariausia yra „Kulinarinis kinas“. Filmai apie vieną didžiausių žmogaus malonumų (ir nuodėmių taip pat) sulaukia didžiulio dėmesio. Nors tikrovėje bėgiojant iš vieno Berlinalės seanso į kitą šiam malonumui ne visada lieka laiko. Užtat galimybė mėgautis kino malonumais - neišsemiama.



„7 meno dienos“ Nr.6 (882), 2010-02-12

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti