Alvydas Lukys. „2007 06 24“
Viena vertus, mes juk visada esame laike ir neturime šansų iš jo išsisukti. Kita vertus, mes niekaip negalime jo sučiupti – jis vis pasprunka, kad ir ką darytume. Ypač bjauri šiuo požiūriu yra kasdienybė. Su amžiumi įgiję patirties, mes jau žinome, kad ne nuotykiai, ne ekstremalūs išgyvenimai ir ne jausmų dramos yra tikrasis gyvenimas, bet pati nuobodžiausia kasdienybė, todėl ir turime branginti jos laiką – tą mielą kartojimąsi be jokios prasmės. Ir kartais tai...
| 
Skaityti visus 
Rašyti
