Iki lietuviškosios premjeros spektaklis jau kelis kartus buvo pristatytas publikai. Pasaulinė „Hamleto" premjera įvyko šių metų rugsėjo 9 d. Norvegijoje, Rogalando teatre Stavangeryje - Europos kultūros sostinėje 2008, kuris kartu su Vilnium - Europos kultūros sostine 2009 yra šio spektaklio koprodiuseris.

Šių metų pavasarį, balandžio mėnesį, teberepetuojamo spektaklio peržiūra buvo surengta Graikijoje, Salonikuose, kur vyko Europos teatro prizo renginiai ir repetuojamas spektaklis buvo pakviestas kaip 2006-ųjų „Naujosios teatro realybės" prizo laimėtojo Oskaro Koršunovo naujausias darbas.

Dar vienas susitikimas su publika įvyko spalio mėnesį Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos" programoje: tada „Hamletas" buvo parodytas nedidelei festivalio užsienio svečių auditorijai.

Spektaklyje vaidina nuolatiniai Oskaro Koršunovo kūrybos partneriai - Dainius Gavenonis (Klaudijus, Tėvo šmėkla), Rasa Samuolytė (Ofelija), Vaidotas Martinaitis (Polonijus), Darius Gumauskas (Laertas), Klaipėdos aktoriai Darius Meškauskas (Hamletas) ir Nelė Savičenko (Gertrūda), taip pat jaunesniosios kartos aktoriai Julius Žalakevičius (Horacijus), Tomas Žaibus (Rozenkrancas, Bernardas), Giedrius Savickas ir Jonas Verseckas (Gildensternas, Marcelas).

„Hamleto" scenografiją kūrė pats režisierius kartu su šio spektaklio kostiumų dailininke Agne Kuzmickaite, muziką - kompozitorius Antanas Jasenka, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, garso dizaineris - Vilius Vilutis. Spektaklio literatūros konsultantas - Ervinas Koršunovas.

Shakespeare'o pjesėje, kalbėdamasis su klajojančių aktorių trupe, Hamletas sako: vaidinkite lyg prieš veidrodį. Anot režisieriaus Oskaro Koršunovo, „vaidinti kaip prieš veidrodį - tai būti maksimaliai sąžiningam sau. Teatras prasideda nuo grimo kambario veidrodžio, tiksliau - nuo aktoriaus žvilgsnio į save." Veidrodžio įvaizdis - vienas centrinių spektaklio reikšmių lauke.

Kai „Hamleto" eskizas pavasarį buvo vaidinamas Salonikuose, „Europos teatro prizo '08" programoje, žurnalistų klausiamas, ar menininkas gali pakeisti pasaulį, O. Koršunovas atsakė, kad menininkas privalo bent jau pastebėti, kad tas pasaulis keičiasi.

Ši atvirumo esamajam laikui tema labai svarbi ir pačiam spektakliui. Kaip teigia režisierius, „Hamletas savo kovoje nieko nelaimi. Bet jis maksimaliai išgyvena esamąjį laiką. Suvaidinti Hamleto neįmanoma, kaip ir neįmanoma atkurti Elsinoro. Nes jo niekada ir nebuvo. Daugiausia, kas įmanoma, tai pajusti savo esamąjį laiką, atverti savo Elsinoro duris. Siekti hamletiško teatro - teatro, kuris tampa pelėkautais vidinei realybei."

OKT/Vilniaus miesto teatro inf.

„7 meno dienos“ Nr.42 (824), 2008-11-21