Svečiai ir tikras gyvenimas
Jonas Ūbis
Visi žino, kad ruduo Lietuvoje - kino festivalių metas. Į festivalius atvažiuoja svečių. Todėl ir naujametiniame „Kine“ rasite kelis interviu su Vilniuje ir Kaune apsilankiusiais pasaulinio garso kino kūrėjais.
|
Tikras grožis
Jonas Ūbis
„Privatus Šerloko Holmso gyvenimas“ Pagaliau pralenkėme lenkus - jie per Kūčias dirba, o mes ilsimės. Tam iš anksto pasirengė ir televizijos. Bet perspėju: geriau televizoriaus nejungti.
|
Ką galima rasti paveiksle?
Jonas Ūbis
Kultūringi žmonės žino, kad tas Rembrandto paveikslas, kurio istoriją pasakoja Peterio Greenaway‘aus filmas „Naktinis budėjimas“ (BTV, šįvakar, 17 d. 23.30), vadinasi „Naktinė sargyba“.
|
Ilgos žiemos pasakos
Jonas Ūbis
Déjâ vu - įprasta televizijos žiūrovo būsena. Šią savaitę ji aplankys ne vieną, nes televizijos akivaizdžiai taupo filmus Kalėdoms, o kad šios jau visai netoli, liudija Karibų piratai, vienas namuose ir žavus paršelis.
|
Geriausi meilės vaistai
Jonas Ūbis
„Keliais doleriais daugiau“ Nežinau, kas šį rudenį labiau žadina depresiją: tai, kad nepajėgiu pasižiūrėti visų gerų filmų, kuriuos rodo Vilniuje niekaip nesibaigsiantys kino festivaliai, ar netikėtai užėjęs šaltis. Užtat lietuviškos televizijos leidžia pailsėti ir prisiminti senus filmus bei keistus jų kūrėjų likimus.
|
Kultūrinis šokas
Jonas Ūbis
Vienas „Delfi“ skaitytojas pasidalijo su kitais kultūriniu šoku, kurį patyrė keliaudamas autobusu iš Lvovo į Vilnių ir skrisdamas į Londoną. Kultūrinį šoką jam sukėlė ne kitataučiai, o chamai lietuviai.
|
Mūsų laikų didvyriai
Jonas Ūbis
Nors kinas egzistuoja tik šiek tiek daugiau nei šimtą metų, jo istorija kupina legendų. Viena iš jų susijusi su Friedricho Wilhelmo Murnau filmu „Nosferatu, siaubo simfonija“ (1922). Reklamuojant filmą, kurio pagrindinis herojus buvo vampyras, pasitelkta užuomina, esą „Nosferatu“ vaidina tikras vampyras.
|
Kaip pabėgti nuo meilės
Jonas Ūbis
Seniai (ir ne aš vienas) pastebėjau, kad žanrinis kinas (arba literatūra) ramina ir suteikia tikrų emocijų.
|
Gyvenimo spektakliai trilerių ir nostalgijos fone
Jonas Ūbis
Du geri kariniai filmai – vienam savaitgaliui lyg ir daugoka, bet gero kino niekad nebūna per daug.
|
Kas jus visus atšildė?
Jonas Ūbis
Pasižiūrėjęs šio pirmadienio „Savaitės atgarsius“, kuriuose dalyvavo du šokantys parlamentarai, Vladimiras Majakovskis greičiausiai sėstų rašyti savo komedijos „Blakė“ tęsinio.
|
Urvas prie Vilniaus
Jonas Ūbis
Didžiausia lietuviškų politinių laidų problema yra jų vedėjai. Tiksliau, tai, kad jie negali imponuoti išsilavinimu, kultūra, nepriklausomu charakteriu ir dažniausiai primena tuos pačius politikus, kuriuos kalbina ar bando išprovokuoti.
|
Gražus kaip Chopinas
Jonas Ūbis
„Šopenas - meilės troškimas“ Pastebėjau, kai tik kinas pradeda trypčioti vietoje, pasipila biografiniai filmai. Dažniausiai apie menininkus. Rečiau apie istorijos veikėjus ir politikus. Lietuvoje paskutiniais metais sukurta daug dokumentinių filmų apie rašytojus, aktorius, kino kūrėjus. Algimantas Puipa su Valentinu Masalskiu „Dievų miške“ pabandė parodyti Balį Sruogą. Girdėjau apie sumanymą kurti vaidybinį filmą apie Salomėją Nėrį ir jos lesbinės meilės epizodą.
|
Misija – atpirkimo ožys
Jonas Ūbis
Kultūros antropologas Rene Girard’as teigia, kad vienas esminių civilizacijos mechanizmų yra atpirkimo ožio paieškos.
|
Tiesa kiekvieną vakarą?
Jonas Ūbis
Lėtinė kedofilija iš lietuviškų televizijų vis dar nesitraukia, bet, regis, ima rastis nauja liga, kurią žadina Kristinos Brazauskienės milijonai.
|
Noriu į Provansą
Jonas Ūbis
Provanse buvau tik kartą. Rugsėjo pabaigoje, kai taip sunku susitaikyti su mintimi, jog prieš akis – ilga žiema. Manau, kad Provansas – viena tų vietų, kur malonu gyventi.
|
Tikras didvyriškumas
Jonas Ūbis
Sekmadienį mirė Claude'as Chabrolis. Jam buvo aštuoniasdešimt.
|
Misija – dainos ir ašaros
Jonas Ūbis
Yra filmų, kuriuos mėgstu žiūrėti, nors moku atmintinai. Kiekvienas turi tokių filmų.
|
Kieno žolė saldesnė?
Jonas Ūbis
Vieną ankstyvą rugpjūčio rytą vedžiojau savo šunelį įprastais takais. Kol lietuvių architektai dar nebuvo surentę savo absurdiško atsako Kazimiro Malevičiaus „Juodajam kvadratui“, abu su šuneliu mėgome skverelį prie prokuratūros. Ten auga žolė, kurią mėgsta parupšnoti ne tik mano keturkojis. Tą rytą, apie kurį rašau, skverelyje aptikome naujus „statinius“ - šūkiais apkarstytą kedofilų palapinę ir lauko tualetą. Šunelis ėmė pešioti žolę ir staiga iš palapinės pasigirdo sacharininis moteriškas balsas: „Štai ir žolelė pas mus saldesnė...“ Mes ten vaikštom jau penkerius metus, bet naktį skvere praleidusi Kauno ponia buvo įsitikinusi, kad skveras - jos.
|
Gyvenimas kinkinyje
Jonas Ūbis
Jaučiuosi kaip eskimo šuo - kinkinyje su kitais bėgu pirmyn, o kažkur jau visai arti nosies kvepia dešros griežinėlis - atostogos. Bet iki tos dešros dar teks pabėgėti, dar teks sudėlioti į lentynėles kelis ateinančios savaitės filmus.
|
Autorius kine vis dar svarbiausias
Jonas Ūbis
Netiesa, kad vasarą žmonės nenori skaityti nieko rimta. Aš taip pat esu žmogus ir atostogoms pasilieku geriausias knygas.
|
|