Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Raktazodziai
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
CAC

„Cinema of the Self“ Šiuolaikinio meno centre

7 MD
„Les Goddesses“
Rugpjūtį Šiuolaikinio meno centras pakvies į atnaujintą kino salę. Čia vyks filmų peržiūros, premjeros.

Artėja „Mindaugo trienalė“ (rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 9 d.)

7 MD
Mindaugas
Šiuolaikinio meno centro šiemetinė, 11-oji Baltijos tarptautinio meno trienalė skirta kinui ir performansui, jos kuratoriai – Roterdamo „Witte de With“ meno centro direktorė Defne Ayas ir Londono „LUX“ direktorius Benjaminas Cookas. Defnės Ayas kvietimu prie komandos prisijungė ir Niujorke gyvenantys menininkai Michaelis Portnoy ir Ieva Misevičiūtė. Kuratoriai nutarė pristatyti trienalės menininkų kūrybą per radikaliai mažą tūrį – vieną vienintelį žmogų.

Neformalūs pokalbiai

Monika Krikštopaitytė
Meno mugės „ArtVilnius ’12“ ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotrauka
Pastarąją savaitę visi, na bent jau tie, kuriems bent kiek įdomi Lietuvos dailė, aptarinėja du įvykius. Abu – dideli ir daugiabalsiai, todėl ir komentarų daug. Prisiminusi seną istoriją, kai apie vieną parodą kalbėjosi Jonas Valatkevičius, pasivadinęs Permanentpain, ir Konstantinas Bogdanas (jaun.) – Constrainedbalance, pasiskolinau jų kontrastingų vaidmenų formatą ir pamėginau sudėlioti daugiabalsius įspūdžius į optimisto ir pesimisto pasisakymus. Šio bei to įterpiau ir nuo savęs.

Laiškas pilve

Monika Krikštopaitytė
Akram Zaatari. Be pavadinimo. Nabiho Awados knyga su laiškais. 2007 m. J.Lapienio nuotrauka
Viename popieriaus lape vyksta įtemptas dviejų pokalbis, spausdinimo mašinėlė veikia tiesioginiu režimu, kaip internetinio susirašinėjimo programa („Rytoj viskas bus gerai“, 2010). Labai netipiška anonimė, vienoje Kairo (Egiptas) fotostudijoje užsakiusi savo pačios aktų, pristatoma kaip pasakotojo senelė („Jis + Ji“, 2001). Tai tik mažos fikcijos siekiant sklandumo autentiškame ir daugianariame dokumentinio žanro pasakojime.

Pasakoti architektūrą

Eglė Juocevičiūtė
Ekspozicijos fragmentas G. Jucevičiaus nuotrauka
Paroda apie architektūrą yra labai komplikuotas reikalas. Geriausiu (kuratoriams istorikams) atveju rodomi pastatų eskizai, brėžiniai, vizualizacijos, maketai ir fotografijos.

Vaizduotės atmintis

Eglė Juocevičiūtė
Alex Cecchetti. Performanso-filmavimo „Baimėj ir nuostaboj“ fragmentas. 2012 m. Virginijos Januškevičiūtės nuotrauka
Alex Cecchetti paroda „Baimėj ir nuostaboj“ veikė Šiuolaikinio meno centre nuo vasario 17 d. iki kovo 18 d. ir yra edukacinio „projekto“ dalis. Ar tas projektas kažkur parašytas ir suplanuotas, sunku pasakyti, bet kryptis gana aiški. Kuratorės Virginija Januškevičiūtė, Monika Lipšic, Inesa Pavlovskaitė.

Nepažįstami keistumai

Eglė Juocevičiūtė
Flo Kasparu. Kadras iš videofilmo „21.05.09“
Paryčiais tuščios Talino gatvės ir po jas lakstantis baltas žirgas. Ir istorija apie tas naktis ir dienas, kai kažkur dingsta visi žmonės, apie žmonių bejėgystę prieš sistemą, tamsą ir aklumą, bei iš hipodromo arklidžių išleistus žirgus.

Apie miegalius

Danutė Gambickaitė
Ekspozicijos fragmentas
Ši paroda pirmą kartą pristatyta Milano „Peep-Hole“ meno centre. „Miegaliumi“ taip pat vadinamas ir reiškinys, „kuris jau egzistuoja ir daro įtaką savo aplinkai, bet dar nėra pastebėtas, suvoktas“.

Kažkas įkrenta ir tavyje pasilieka

Danutė Gambickaitė
Kadras iš filmo „Skulptoriaus Vlado Vildžiūno paminklo Laurynui Stuokai-Gucevičiui inauguracija. Vilnius“. 1984 m.
Vis pasigirsta balsų, kad fotografo Algimanto Kunčiaus kino įrašų archyvas abejingų nepaliko. Laisva kamera užfiksuoti kelių dešimtmečių vaizdai atveria dažnam tik iš meno istorijos pažintą erdvėlaikį. O toks keliavimas sustingdytame laike visada vienaip ar kitaip paveikia.

Kodėl jie vis dar „nemeta“ grafikos?

7 MD
Linas Bražiūnas. „Pasivaikščiojimas beržyne“. 2011 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka
Prieš parodos atidarymą savaitraštyje „7meno dienos“ paskelbtas dviejų iš penkių parodos kuratorių Igno Kazakevičiaus ir Vido Poškaus (kiti – Jurga Minčinauskienė, Kristina Stančienė, Arvydas Žalpys) pesimistiškas pokalbis apie tai, kad šiuolaikinės grafikos nėra, sukėlė neaiškumo jausmą.

I. Kazakevičius, V. Poškus. Grafikos kontekstai: deklaracija

7 MD
Kęstutis Vasiliūnas. „Mes esame priešai“. 2008 m.
Liepos 8 d. (o ne 1 d., kaip buvo skelbta anksčiau) Šiuolaikinio meno centre bus pristatytas Lietuvos grafikai skirtas projektas „Grafikos kontekstai: deklaracija“.

„Geismo mašinų“ dinamika

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Projekto „Už baltos užuolaidos“ repeticijos atidarymo fragmentas. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka
Palydėjus šiais metais Lietuvai Venecijos bienalėje atstovausiantį projektą, norisi išmėginti dar vieną galimą interpretaciją. Pusiau juokais, pusiau rimtai apie projektą „Už baltos užuolaidos“ kalbėsiu naudodama iš Gillesʹio Deleuzeʹo ir Felixo Guattari pasiskolintus įrankius. Juolab kad tarp projekto idėjos, jo įgyvendinimo ir minėtų autorių jaučiama abipusė „trauka“.

Atvaizdo prigimtis

Eglė Juocevičiūtė
Žurnalas „NOVA“. 1969 m. spalis, straipsnis „Žmonės, įsitikinę, kad jie panašūs į kitus“ © 1969 The Estate of Diane Arbus, LLC
Kai sužinojau apie šią Diane Arbus skirtą parodą, mane šiek tiek nustebino vietos neatitikimas ar, tiksliau, institucijos, kurioje ji bus rodoma. Pavadinimas nuskambėjo dailėtyrininkiškai-muziejiškai.

Kaip viskas tampa niekiu

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Makoto Aida. Kūrinio „Paminklas Niekiui III“ fragmentas. 2009 m.
Pamačius japonų menininko Makoto Aida „Paminklą niekiui III“, pasitinkantį žiūrovą vos įžengusį į parodą, toliau galima ir nebeiti (supraskite teisingai).

Kriterijų tuštumoje

Tautvydas Bajarkevičius
Carsteno Nicolai parodos „Pionierius“ Šiuolaikinio meno centre ekspozicijos vaizdas.
Pasitinka vėsa. Patenki į didelę, tuščią salę, įsigėrusią visų pirma vėsos. Ne tik fizine prasme. Akys remiasi į baltai juodą, skaidrią šviesotamsą.

Rutinos gedimai ir taisymai

Dovilė Aleksandravičiūtė
Taaniel Raudsepp, Sigrid Viir. Instaliacijos „Dar vienas koridorius“ fragmentas. 2011 m.
Šiuo metu ŠMC vyksta dvi parodos: individuali Carsten Nicolai „Pionier“ ir drauge su Estijos Šiuolaikinio meno centru organizuota „If it's Part Broke, Half Fix it“ („Jei pusiau sugedo, iš dalies sutaisyk“).

Formali savikritika

Erika Grigoravičienė
Parodos „Formalizmas: nesėkmės“ ekspozicijos fragmentas. Aistės Paulinos Virbickaitės nuotrauka
„Formalizmas: nesėkmės“ beveik tiesiogine prasme pribloškia, nes čia pusę didžiosios salės užima vienas milžiniškas objektas – oro pripūsta pagalvė, kone siekianti lubas, o palei ilgąsias sienas vien dėl savo išsipūtimo palikusi tik šiek tiek vietos žiūrovams praeiti. Pagaliau nuobodžiaujantiems ŠMC lankytojams ir amžinai burnojančioms viduriniosios kartos kritikėms suteikta proga pamatyti kažką išties įspūdingo, jusliškai patirti realioje ar virtualioje kasdienybėje neaptinkamą dirbtinę „stichiją“, tobulos formos „meno, mokslo ir technikos stebuklą“, kurį aprašyti galima įvairiausiais būdais – nuo fenomenologinių ar semiotinių interpretacijų iki fikcinių pasakojimų.

Iš Baltarusijos naujienų nėra

Monika Krikštopaitytė
Sergejus Šabochinas. Iš serijos „Ir nieko neliko“. 2009 m.
„No news from Belarus“ - taip vadinasi Aleksanderio Komarovo darbas - tai faksograma, ant kurios tik tiek ir parašyta. Tačiau šio užrašo visiškai užtenka, kad apibendrintum šalies situaciją, taip pat ir parodą Vilniuje.

Retoriniai pamąstymai apie vitrinas

Danutė Gambickaitė
A. Mikšio nuotr.
Temstant, spiginant šalčiui, su kolege ir bičiule, aplankiusios Roko Pralgausko fotografijų parodą, trepsenome šalia ŠMC vitrinos. Prisispaudusios prie apšalusių stiklų stebeilijomės į Dalios Dūdėnaitės ir Elenos Narbutaitės „Planetą", o ji savo ruožtu didelėmis žydromis „vitrininėmis" akimis žiūrėjo į mus.

Apie skaitymą

Agnė Narušytė
Arūnas Gudaitis. Kadras iš videofilmo „Susitikimų vieta“. 2002-2003 m.
„Parašęs knygą, autorius turi mirti. Kad netrukdytų tekstui eiti savo keliu“, - rašė Umberto Eco postilėje „Rožės vardui“. Ši rašytojo išvada man nedavė ramybės skaitant atsiliepimus apie parodą Šiuolaikinio meno centre „Lietuvos dailė 2000-2010“ ir kalbantis su jos kuratorėmis apie jų kūrinio kritiką.

Puslapiai: |1|2|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai