Dramaturgijos ir režisūros spąstuose

Nuotrauka iš Jaunimo teatro archyvo Savo sezono premjerų maratoną Jaunimo teatras užbaigė Algirdo Latėno režisuotu spektakliu „Slaptoji dviratininkų draugija“. Plačiau >>

Manifestų šešėlyje

Scena iš spektaklio. K.Žičkytės nuotr. Naujas Gintaro Varno darbas intrigavo ir kėlė tam tikrų lūkesčių dar iki premjeros. Plačiau >>

Pabirų prisiminimų koliažas

Scena iš spektaklio „Akmuo“. D.Matvejevo nuotr. Aktyviausiai po Lietuvos teatrus migruojančio režisieriaus Agniaus Jankevičiaus kūrybiniame kelyje pasitaikė dar viena stotelė – Nacionalinis dramos teatras. Čia įvyko naujausio režisieriaus spektaklio pagal Mariaus von Mayenburgo pjesę „Akmuo“, premjera. Plačiau >>

Šeimos irimo monotonija

Eglė Gabrėnaitė – Vasa Železnova. D.Matvejevo nuotr. Plačiau >>

Erotika ir antika

Scena iš spektaklio „Amfitrionas“, E. Žičkytės nuotr. Režisierius Artūras Areima per kelerius pastaruosius metus jau spėjo padirbėti „Menų spaustuvėje“, Oskaro Koršunovo teatre, Kauno dramos teatre. Savo pastatymams, kurie grindžiami stipria literatūra ir aktoriniais darbais, režisierius iki šiol rinkosi klasiką, linko į tragedijos žanrą. Tad spektaklis pagal Peterio Hackso komediją „Amfitrionas“ tokiame jo kūrybiniame kontekste buvo gana netikėtas posūkis. Po „Kelio“ ir „Freken Julijos“ tai jau trečias režisieriaus darbas Vilniaus mažajame teatre. Plačiau >>

Kameriniai pasakojimai

„Aš, kulkosvaidininkas“. NDA archyvo nuotrauka Lietuvoje aktyviai reiškiasi festivalių kultūra. Ypač pavasarį, prasidėjus savotiškam jų bumui. „Naujosios operos akcija“ (NOA), „SHOCK academia“, „Naujasis Baltijos šokis“ (NBŠ), „Naujosios dramos akcija“ (NDA). Šie festivaliai, mažiau nei per porą mėnesių įvyko beveik tose pačiose Vilniaus scenose. Tačiau ar pavyko išlaikyti renginių kokybę? Plačiau >>

Maištas po Jaunimo teatro stogu

„Keturiais vėjais“ D. Matvejevo nuotr. Kasmet Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto durys už nugaros užsiveria dar vienam studijas baigusiam kursui. Plačiau >>

Tarp profesionalios ir mokyklinės scenos

Laima Adomaitiene ir spektaklio „Pamišėlė” aktoriai. D. Matvejevo nuotr. Jonui Vaitkui pradėjus vadovauti Rusų dramai, ši scena tapo atvira savo profesionalų kelią pradedantiems jauniems aktoriams - prieš porą metų žiūrovų antplūdžio sulaukė dabartinių ketvirtakursių Vaitkaus studentų darbai, o pastarosiomis dienomis čia buvo galima išvysti kitų jo mokinių, būtent šiam teatrui renkamų aktorių, pirmuosius žingsnius profesionalioje scenoje - Laimos Adomaitienės spektaklį „Pamišėlė“, pastatytą pagal Izraelio dramaturgės ir režisierės Yael Ronen pjesę. Plačiau >>

Neišnaudota proga

Scena iš spektaklio „Vasarotojai“. K. Žičkytės nuotr. Naujai „Keistuolių teatro“ premjerai pasirinkta Maksimo Gorkio pjesė „Vasarotojai“, vaizduojanti tingų ir aprūpintą vasarojančių XX a. pradžios rusų inteligentų gyvenimą, galėjo nuskambėti aštriai ir aktualiai. Tereikėjo visą dėmesį nukreipti į socialinę kritiką. Deja, šiuo atveju režisierius Aidas Giniotis pasirinko kitą kelią, o gal, tiksliau, vis dar jo ieško. Plačiau >>

Lėlės skelbia karą be lėlių

„Grybų karas“.K. Serulevičiaus nuotr. Kuo jau kuo, bet neišsemiama ir nepaprasta fantazija vaikai yra apdovanoti. Taip pat ir gebėjimu stebuklą įžvelgti paprasčiausiuose dalykuose. Tačiau į vaikus dažnai žiūrima nerimtai, visiems atrodo, kad jiems turi tikti ir patikti viskas. Kažkas panašaus šiandien Lietuvoje vyksta ir su teatru vaikams. Jame geriausiais spektaklio dalyviais-aktoriais dažniausiai tampa būtent vaikai, reiškiantys teigiamas arba neigiamas emocijas. O kam reikalingas vaidinimas, kuriame „spektaklis“ salėje tampa įdomesnis už veiksmą scenoje? Plačiau >>

Teatre įdomiausia – atpažinti save

Kirilas Glušajevas. Tomo Stirnos nuotrauka Šiandien režisieriaus ir aktoriaus Kirilo Glušajevo pilna visur – ir improvizacijos teatre „Kitas kampas“, ir Anželikos Cholinos šokio spektakliuose. Prieš metus pasirodė ir debiutinis šio režisieriaus spektaklis Aleksejaus Slapovskio „Batraištis“. Režisierių kalbiname naujo susitikimo su žiūrovais proga. Plačiau >>

Tremtis, incestas ir Antigonė

Eglė Mikulionytė (Antigonė) ir Liubomiras Laucevičius (Kreontas) Jono Jurašo spektaklyje „Antigonė“. D. Stankevičiaus nuotr. Prasidėjęs teatro sezonas Lietuvos žiūrovams jau pateikė dvi naujas antikinės tragedijos apie Antigonę interpretacijas - tai Kauno valstybiniame dramos teatre Jono Jurašo pastatyta „Antigonė“ ir „Menų spaustuvėje“ Ievos Stundžytės kartu su „Atviro rato“ aktoriais kurta „Antigonė (ne mitas)“. Plačiau >>