Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Raktazodziai
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Marcišauskytė

Taškų sujungimo perspektyvos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Dainius Liškevičius. Projekto „Muziejus“ fragmentas. Tomo Kapočiaus nuotrauka
Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“ diktuote diktuoja impresionistinį rašymą. Iš pradžių galvojau suversti kaltę nostalgijai, tačiau vėliau priėjau išvados, kad kaltas projekto daugialypiškumas ir mano sutrikimas nežinant, už kurios dalies stvertis, bandant įveikti ir apibrėžti parodos kūną. Kad impresionizmas sugultų į dėžutes – punktai. Tačiau, atleiskite, nebūtinai ekstraktas.

Visada arti centro

Danutė Gambickaitė
Juha Pekka Matias Laakkonen (Suomija)
Jau metus laiko tarp dviejų vandenų įsitaisiusi Vilniaus dailės akademijos nuosavybė, renovuota ir moderni, džiugina studentus, laisvus menininkus bei rezidentus iš užsienio galimybe kurti ir ilsėtis, ilsėtis ir kurti. Kovo 23–24 dienomis Nidos menininkų kolonijoje įvyko pirmojo jos gimtadienio paminėjimas.

Visada arti centro

,
Juha Pekka Matias Laakkonen (Suomija)
Jau metus laiko tarp dviejų vandenų įsitaisiusi Vilniaus dailės akademijos nuosavybė, renovuota ir moderni, džiugina studentus, laisvus menininkus bei rezidentus iš užsienio galimybe kurti ir ilsėtis, ilsėtis ir kurti. Kovo 23–24 dienomis Nidos menininkų kolonijoje įvyko pirmojo jos gimtadienio paminėjimas.

Visada arti centro

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Juha Pekka Matias Laakkonen (Suomija)
Jau metus laiko tarp dviejų vandenų įsitaisiusi Vilniaus dailės akademijos nuosavybė, renovuota ir moderni, džiugina studentus, laisvus menininkus bei rezidentus iš užsienio galimybe kurti ir ilsėtis, ilsėtis ir kurti. Kovo 23–24 dienomis Nidos menininkų kolonijoje įvyko pirmojo jos gimtadienio paminėjimas.

Daug įžangų ir jokios pabaigos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Marija Teresė Rožanskaitė. „Torsas“. 1984 m. Vidmanto Ilčiuko nuotrauka

Pasakojimo gyvastis tarp kietų viršelių

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Agnė Narušytė. „Lietuvos fotografija: 1990–2010“. Vilnius, „Baltos lankos“, 2011, 344 p., 2000 egz.

Kas įsiminė 2011 metais dailėje

7 MD
Viena iš kuratorių Eglė Mikalajūnė pristato parodą „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“.
Tai jokiu būdu nėra ilgo tiriamojo darbo rezultatai (objektyvūs topai), o greičiau atminties improvizacijos (savotiškas jam session). Menotyrininkai buvo paprašyti rimtai arba vardan smagumo patyrinėti atmintį, pamėgint išskirti šių metų atradimus, parodas, menininkus(-es), knygas, tekstus, įvykius, meno kritikus(-es), mintis, diskursus, jei norėtųsi – nesąmones, lūkesčius, prieštaravimus, stebuklus, anotacijas, TV laidas, komentarus – tiesiog metų įspūdžius. Punktai buvo surašyti daugiau tam, kad sužadintų atmintį. Tačiau buvo galima jų ir visai nepaisyti. Dėkojame visiems įsitraukusiems!

Kaip atsitinka fotografija

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Stanislovas Žvirgždas. „Panorama nuo Verkių skardžio“. 2008 m.
Stanislovas Žvirgždas – puikiai pažįstamas fotomenininkas, aktyvus Fotomenininkų sąjungos ir kitų organizacijų narys, Lietuvos fotografijos tyrinėtojas, parašęs ir sudaręs ne vieną jai skirtą leidinį. Neseniai atšvęsto 70-ojo jubiliejaus ir surengtų dviejų personalinių parodų proga klausimus jam užduoda menotyrininkai ir fotografai.

Galios teritorijoje

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Ignas Krunglevičius. Autoportretas
Smalsu, kaip susidomėjai garsu: ar iš pradžių suvokei jį akademiškai ir tik vėliau priėjai prie konceptualių dalykų, ar nuo pat pradžių turėjai savo supratimą apie kompozitoriaus užduotį? Papasakok, kaip atsidūrei Osle ir pradėjai studijuoti muziką?

Vilniaus metonimijos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Mūsų Vilnius, 1931, Nr.4 , p. 75
Šio straipsnio objektas – Vilniaus vadavimo sąjungos (toliau VVS) leistame laikraštyje „Mūsų Vilnius“ (1928–1938) spausdintos fotografijos ir jų reikšmė kuriant lietuviško Vilniaus vaizdinį.

Apie laikmečio antspaudus

7 MD
Gintaras Znamierowski. „Sėkmės formulė“. 1992 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka
Pokalbis su parodos „Postmodernizmo aukoms atminti: Gintaras Znamierowski / Donatas Srogis 1988–1995 m. konceptualizmas“ Jono Meko vizualiųjų menų centre kuratoriumi Kęstučiu Šapoka

Bendras sapnas apie „aną laiką”

Monika Krikštopaitytė
Julius Balčikonis. Kadras iš filmo „Giedraitienė“.
Projektas buvo trumpai pristatytas mūsų laikraštyje (Nr.19, 2011 05 13). Straipsnio komentatoriams išprovokavus, bandome gilintis kaip sumanymas (su)veikė ir kokios tendencijos išryškėjo.

„Geismo mašinų“ dinamika

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Projekto „Už baltos užuolaidos“ repeticijos atidarymo fragmentas. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka
Palydėjus šiais metais Lietuvai Venecijos bienalėje atstovausiantį projektą, norisi išmėginti dar vieną galimą interpretaciją. Pusiau juokais, pusiau rimtai apie projektą „Už baltos užuolaidos“ kalbėsiu naudodama iš Gillesʹio Deleuzeʹo ir Felixo Guattari pasiskolintus įrankius. Juolab kad tarp projekto idėjos, jo įgyvendinimo ir minėtų autorių jaučiama abipusė „trauka“.

Kaip viskas tampa niekiu

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Makoto Aida. Kūrinio „Paminklas Niekiui III“ fragmentas. 2009 m.
Pamačius japonų menininko Makoto Aida „Paminklą niekiui III“, pasitinkantį žiūrovą vos įžengusį į parodą, toliau galima ir nebeiti (supraskite teisingai).

Gegužės 7 – vienos dienos renginys

7 MD
Vileišių rūmai. 1956 m. Nuotrauka iš LLTI mokslinės bibliotekos fototekos
Trys nepriklausomos kuratorės: Danutė Gambickaitė, Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, bendradarbiaudamos su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, rengia vienos dienos projektą-dedikaciją.

Sezoniniai

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Elena Grudzinskaitė. „Privatumas. Normos“. 2010 m. M. Šnipaitės nuotrauka
Įprasta manyti, kad Dailės akademijoje egzistuoja tam tikros hierarchinės arba kokybinės (konceptualumo prasme) perskyros tarp skirtingų disciplinų.

Atmerkti ausis

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Andrius Rugys. „Garso korys“

Vengiant piktžodžiauti

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Svajonė ir Paulius Stanikai. Kūrinio „Alergija saulei“ fragmentas. 2010 m.
Paskutiniame 2010 metų „Artscape“ regimas iškilių menininkų trejetas - tarsi iškilminga projekto karūna, turint galvoje, kad Paulius ir Svajonė Stanikai yra retai Lietuvos galerijose pasirodantys pasaulinį pripažinimą pelnę menininkai, o Jespero Justo pavardė sukasi pasaulio menininkų šimtuko viduryje. Tai paroda, kurios atidarymo proga su malonumu išsitraukiau iš lentynos dvi pamirštas knygas: Charleso Baudelaire'o tomelį ir Vinco Pietario pasaką „Lapės gyvenimas ir mirtis“.

Kas įsiminė 2010-aisiais dailėje

7 MD
Marta Vosyliūtė. Instaliacijos „Sekta“ fragmentas. 2010 m.
Paprašėme trumpam sustoti ir peržiūrėjus metų atminties atkarpą pasakyti, kas Jums taps šių metų prisiminimų žymekliais. Užklausimas buvo išsiųstas gana plačiai ir kvietė prisijungi visus norinčius. Dėkojame atsiliepusiems, radusiems laiko tarp šventinių rūpesčių. O Jus, kiekvieną asmeniškai, labai kviečiame pasidalinti savo įspūdžiais ir pastabomis komentarų skiltyje.

Pokalbis su istorija

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Algis Skačkauskas. „Mieganti rugsėjo pievelėje“. 2001 m.
Bet koks kalbėjimas apie modernizmo tapybą jau yra kalbėjimas su istorija. Nors toji istorija dar gyva, kol tebegyvi ir tebekuria dailininkai, kuriems teko atkurti sovietinės okupacijos sustabdytą natūralią dailės plėtotę, kurių kūryba buvo tarsi tiltas nuo trumpo 3-4-ojo dešimtmečio arsininkų tradicijos iki maištingo ikinepriklausomybinio laikotarpio. Kalbėjimas su istorija visada svarbus ir naudingas, nes tik ji leidžia nustatyti šiandienos buvimo koordinates.

Puslapiai: |1|2|3|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai