Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Čiurlionis

XXIV Vilniaus aukcione pristatomas M.K. Čiurlionio fluorofortas

7 MD
M.K Čiurlionis. „Apsnigtas kaimas“. 1906 m.
Birželio 1 d. (penktadienį) 18 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) įvyks XXIV Vilniaus aukcionas. Aukcionui teikiamus meno kūrinius galima apžiūrėti aukciono ekspozicijoje Tolerancijos centre gegužės 30 – birželio 1 d.

„Judėjęs svarbiausia modernizmo vaga“

Rita Nomicaitė
Konferencijos „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas“ dalyviai. Organizatorių nuotr.
Vienas iš nuolatinių, gal net atraminių, nepastovaus kultūrinio gyvenimo reiškinių Lietuvoje – čiurlionistikos konferencijos. Keletą dešimtmečių jas rengia M.K. Čiurlionio dailės muziejus (šiemet, regis, vyks lapkritį), pastaraisiais metais – ir M.K. Čiurlionio namai Vilniuje, Muzikų rėmimo fondas (vasaros konferencijos „Čiurlionis ir pasaulis“ Druskininkuose). Vienos jų labiau kamerinės, kitos – tarptautinės, bet visos būna tarpdalykinės, su prelegentais iš dailės ir muzikos sričių. Vis dėlto „vieną meną“ (prof. Vytauto Landsbergio terminas pagrindinei Čiurlionio kūrybos idėjai apibrėžti) dažniausiai jos aprėpia tik publikos atmintyje.

M.K. Čiurlionio konkursui artėjant

7 MD
2011 metų rugsėjo 14–23 dienomis Vilniuje vyks Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, tradiciškai kas ketverius metus sukviečiantis į Lietuvą atlikėjus iš viso pasaulio.

„Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“

7 MD
Gegužės 27–rugsėjo 22 dienomis Lietuvos muzikų rėmimo fondas kartu su Druskininkų savivaldybe rengia devintąjį menų festivalį „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“. Renginys vėl sukvies druskininkiečius, Lietuvos ir užsienio svečius klausytis M.K. Čiurlionio muzikos, analizuoti jo kūrybos ir priartėti prie čiurlioniškojo pasaulio.

Gegužės 7 – vienos dienos renginys

7 MD
Vileišių rūmai. 1956 m. Nuotrauka iš LLTI mokslinės bibliotekos fototekos
Trys nepriklausomos kuratorės: Danutė Gambickaitė, Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, bendradarbiaudamos su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, rengia vienos dienos projektą-dedikaciją.

Koncertas Čiurlioniui

7 MD
Solo fortepijonu koncerte skambino V. Landsbergis.
Balandžio 10-ąją minėjome 100-ąsias lietuvių muzikos ir dailės klasiko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875 09 22 – 1911 04 10) mirties metines.

Pagaliau OPERA OMNIA

Dario Martinelli
Christine Lahusen, Eckart Rahn, Darius Kučinskas P. Lileikio nuotr.
Gyvendamas Suomijoje ir tapęs lietuvės vyru, šalia daugelio kitų dalykų supratau, kaip demografiškai mažos šalys (...nors esam pasauly tik trys milijonai...) traktuoja savo reprezentaciškiausias kultūros asmenybes. Nors jų esama mažiau nei prancūzų ar italų, jų pasiekiamas entuziastingo sakralumo statusas yra nepalyginti intensyvesnis ir proporcingai pranašesnis už didelių šalių dėmesį savo garbinamiesiems.

Visi M.K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui

Rokas Zubovas
Eckart Rahn
2010 m. kovo 23 d. 17 val. Vilniuje, Nacionaliniame dailės muziejuje, o kovo 24 d. 17 val. Kaune, Nacionaliniame M.K. Čiurlionio muziejuje, rengiami įvykiai, kurių istorinę ir kultūrinę svarbą sunku pervertinti. Čia viešės kompaktinių plokštelių leidyklos „Celestial Harmonies“ prodiuseris Eckartas Rahnas, pristatysiantis penkių kompaktinių plokštelių ciklą „Visi M.K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui“.

Gruodžio ir Čiurlionio susitikimas Leipcige

7MD informacija
XX a. pradžios Leipcigas mums savotiškai artimas, palikęs reikšmingą žymę dviejų lietuvių menininkų - garsiojoje muzikos mokykloje studijavusių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1901-1902) ir Juozo Gruodžio (1924) - kelyje. Simboliška - šiandien šių dviejų kompozitorių muzika nors trumpam sugrįžo į Vokietijos miestą: Leipcigo F. Mendelssohno aukštosios muzikos ir teatro mokyklos kamerinėje koncertų salėje po bene šimtmečio įvyko savotiškas šioje mokykloje studijavusių mūsų kompozitorių „egzaminas“.

Panašus nepanašusis

Laima Laučkaitė
Bendras parodos Nacionalinėje galerijoje vaizdas V. Aukštaičio nuotr.
Karšta Lietuvos vardo tūkstantmečio vasara pažėrė epochinių įvykių mūsų dailės gyvenime. Birželio pabaigoje pagaliau atidaryta Nacionalinės dailės galerija: dešimtmečius lauktas, diskutuotas, išsvajotas muziejus. Su juo galų gale įsijungėm į civilizuotų Europos valstybių gretas, dabar mūsų publika, jaunimas, atvykę svečiai turės galimybę susipažinti su XX a. Lietuvos dailės raida.

Vytauto Landsbergio čiurlioniana

Jonas Vytautas Bruveris
7MD archyvo nuotr.
1909 m. M.K. Čiurlionis parašė straipsnį „Apie muziką“, estetiniais ir teoriniais argumentais pagrįstą lietuvių muzikos tautinės mokyklos manifestą. Rašė praėjus vos penkeriems metams po spaudos draudimo panaikinimo, viešojo kultūros gyvenimo, profesinės muzikos kūrybos kilimo pradžioje. Todėl manė, kad lietuvių muzika, į kitų tautų muziką panašus reiškinys, atsiras „už šimto, dviejų, o gal ir už trijų šimtų metų, jeigu tik nepailsime ir jeigu pasiseks mums sužadinti visuomenėje geresnės muzikos troškimas“ (M.K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę, 1960, p. 298).

Filme "Dangaus šešėlis" - Čiurlionio šeimos atspindžiai

informacija 7MD
Režisierių Romą Lileikį būtų galima pavadinti Užupio kino dainiumi, bet naujausiame savo dokumentiniame filme "Dangaus šešėlis" jis pasirinko M.K. Čiurlionio temą. Prie jos režisierius priartėja per žmones, kurie yra Čiurlionių giminės palikuonys. Lileikis ir pats yra šios šeimos dalis. Jis - Čiurlionio sesers Jadvygos anūkas.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai