Audrius Janušonis. „Imk šonkaulį – pasidaryk moterį“. 2009 m.
49 darbai. 49 autoriai. Tai pirmoji Vilniaus keramikos meno bienalė, pasak autorių, be galo ambicinga ir siekianti atgaivinti tradicijas. Vos žvilgtelėjus į parodai skirtą plakatą, nesąmoningai kyla asociacijos su puodžių dirbiniais ir birbynėmis. Ima kirbėti elementarus klausimas – ar patiks? Smalsumas nugali. Ir bum! Šito nesitikėjau.
Danguolės Brogienės tekstilės paroda neleidžia pamiršti spalvų jėgos ir gebėjimo žaisti emocijomis. Joje kūriniai kalba apie stichijas ir žiūri į miestą kaip į labirintą. Optinis tekstilės menas maloniai stebina. Darbai tarsi šnekučiuojasi su kitais lietuvių menininkais, kurių kūryboje suskamba panašios formos, koloritas ar net temos. Ar autorė pasako ką nors nauja savo kūryba? Žinoma. Jos braižas savitas.
Francisco Goya „Kokia auksaburnė!“. Iš ciklo „Kapričai“, Nr. 53. 1806–1807 m.
Štai didis įvykis Lietuvos dailės muziejaus ir gyventojų kultūriniame pasaulyje – į Vilnių atgabentas Goya (ačiū Latvijos nacionaliniam dailės muziejui). Jį galėjome pamatyti dar 1998 metais Šiuolaikinio meno centre, keliaujančioje parodoje „Kritiškas žvilgsnis“. Tačiau jį galima žiūrėti daug kartų ir ypač dabar.