Prisipažinsiu: Šiaulių dramos teatrą pamilau beveik prieš dešimtmetį, pamatęs Sigito Račkio režisuotą „Juozapą Šveiką“. Žaismingas, muzikalus, netikėtumų ir šelmiškos ironijos kupinas spektaklis buvo ir tebėra vienas iš ryškiausią įspūdį palikusių to meto pastatymų už sostinės ribų. Lig šiol puikiai pamenu daugelį spektaklio scenų ir darnumu sužavėjusią aktorių komandą: šmaikštųjį Sigito Jakubausko Šveiką, iš širdies plėšiantį „Kur mano gimtinė“, vos ant kojų besilaikantį Prano Piauloko karo kapelioną Katzą ir jo „atminkit, gyvuliai, kad esat žmonės!“, prie kartuvių stulpo striptizą šokantį Juozą Bindoką ir kitus. Jau gerokai vėliau buvo „Meistras ir Mangaryta“ ir „Princesė Turandot“...
Prabėgo viltingai ir šviesiai prasidėję 2009-ieji. Užuot tapę kultūros metais ir užpildę žiojinčias kultūrinio gyvenimo skyles, šie veikiau tapo intrigų metais, pripildžiusiais tas kišenes, kuriose nė plyšelio nerastum.
„Hamletas”, režisierius Oskaras Koršunovas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Spalio 10-17 d. Vroclave vyko vienas svarbiausių Rytų Europos teatro festivalių „Dialog“. Į jo programą šiemet buvo įtraukti ir Eimunto Nekrošiaus „Idiotas“ bei Oskaro Koršunovo „Hamletas“.