Nelegalus gyvenimas padeda legaliam verslui

Robertas Wattsas matuoja pacientės liežuvį „FluxusKlinikoje“ gegužės 8 d. 1970 m. Atrandame dar vieną „Čiurlionį“ - Jurgį Mačiūną. Atrandame ir savinamės (nes nei Čiurlionis, nei juo labiau Mačiūnas nebuvo ir nėra visiškai mūsų). Žinoma, elgiamės gerai, nes ir dailės istorijos srityje juk galioja tie patys dėsniai kaip sporto pasaulyje - reikia investuoti pinigų ir stengtis prisivilioti, nupirkti kuo daugiau žvaigždžių, taigi reikia kapitalo ir atitinkamos srities vadybininkų. Tiesa, dailės istorijos pasaulyje žaidėjai dažniausiai iškeliavę į anapilį, todėl kalbame apie įvaizdžio kūrimą arba jau suformuoto įvaizdžio pritraukimą. Plačiau >>

Krokuvos festivalio apdovanojimas Jonui Mekui

Jonas Mekas Vlados Inčiūtės nuotr. Plačiau >>

Niujorke - lietuvių kino kūrėjų desantas

Jono Meko „aukso vidurys“

Kadras iš filmo „Lost Lost Lost“ Šio straipsnio metodologija yra pagrįsta prielaida, kad avangardo mene užkoduotas mąstymo priešpriešomis sprendimas. Populiarusis ar vėliau iš jo elitiniu virstantis menas operuoja binarinėmis opozicijomis, kurios padeda suvokėjui lengviau sąveikauti su meno kūriniu. Taigi keliama hipotezė, kad Jono Meko kino ir literatūrinė kūryba neteikia tokių jos suvokimo palengvinimo būdų. Plačiau >>

Sekmadienis su Lietuva

1990 m. vasara. Vilnius. Lukiškių aikštė. Foto: 2ndgravedigger Praėjusį sekmadienį „Tate Modern“ galerijos kino salėje mūsų kultūros atašė Londone Daivos Parulskienės iniciatyva buvo rodomas naujas Jono Meko filmas „Lietuva ir SSRS žlugimas“. Plačiau >>