Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
NDG

Kaip tapti kelmu?

Monika Krikštopaitytė
Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotrauka

Taškų sujungimo perspektyvos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Dainius Liškevičius. Projekto „Muziejus“ fragmentas. Tomo Kapočiaus nuotrauka
Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“ diktuote diktuoja impresionistinį rašymą. Iš pradžių galvojau suversti kaltę nostalgijai, tačiau vėliau priėjau išvados, kad kaltas projekto daugialypiškumas ir mano sutrikimas nežinant, už kurios dalies stvertis, bandant įveikti ir apibrėžti parodos kūną. Kad impresionizmas sugultų į dėžutes – punktai. Tačiau, atleiskite, nebūtinai ekstraktas.

Amžina kaitos įkaitė

Katerina Baravykaitė
Ekspozicijos fragmentas. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka

Savo vietos beieškant

Monika Krikštopaitytė
Elena Urbaitytė-Urbaitis. „Žemiškasis”. 1987 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė. Tomo Kapočiaus nuotrauka

Pilnatvė mene

Monika Krikštopaitytė
Michał Budny. „Bedugnė“. 2008 m., „Didelė šalis“. 2011 m. Tomo Kapočiaus nuotr.

Metamorfiškoji sovietinė praeitis

Eglė Rindzevičiūtė
Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. 2011 m. Iš Lietuvos dailės muziejus archyvo, Tomo Kapočiaus nuotrauka
„Modernizacija. XX a. 7–8-ojo dešimtmečių Baltijos šalių dailė, dizainas ir architektūra“. Kuratoriai: Lolita Jablonskienė, Kaj Lobjakas (Talinas) ir Iliana Veinberga (Ryga) „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960–1980 m.“. Kuratoriai: Andresas Kurgas ir Mari Laanemets (Talinas)

Tarp realybės ir vizijos

Julija Reklaitė
Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. 2011 m. Iš Lietuvos dailės muziejus archyvo, Tomo Kapočiaus nuotrauka
Modernizmo architektūros, dailės, dizaino, gyvenimo būdo ir jo kontekstų vertinimo, per-vertinimo ir re-įvertinimo diskursai vis labiau skverbiasi į mūsų vaizdinių lauką.

Nacionalinėje dailės galerijoje – kino „atšilimo“ laikotarpis

7 MD
„Kai aš mažas buvau”
Sausio 12 – vasario 2 d., ketvirtadieniais, 17.30 Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) prasidėjo paralelinė parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ keturių vakarų filmų programa.

„Pokalbiai su Jean-Luc Godard’u“

7 MD
„Pokalbiai su Jean-Luc Godard’u“
Lapkričio 29 d., antradienį, 17 val. Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks susitikimas su režisieriumi, dailininku, rašytoju, Nacionalinės šiuolaikinių menų studijos „Le Fresnoy“ direktoriumi Alainu Fleischeriu. Jis pristatys savo filmą „Pokalbiai su Jeanu-Lucu Godard’u“.

Kūryba kaip nedaloma visuma

Eglė Juocevičiūtė
Parodos „Vytautas Šerys. Retrospektyva" vaizdas, Nacionalinė dailės galerija, 2011 m. Tomo Kapočiaus nuotrauka
Atrodo, pirmą kartą per trumpą mano rašeivos būtį niekas, ką parašysiu, nepadės kam nors perprasti meno kūrinių. „Rišli, bet ne racionali“, – rašė Aleksandra Aleksandravičiūtė 1998 m. apie Vytauto Šerio (1931–2006) tapybinių kompozicijų sandarą.

Penktasis pokalbių ciklas „Miestas. Lūžio taškai“

7 MD
Iš pokalbių ciklo „Miestas. Lūžio taškai“
Spalio ir lapkričio ketvirtadieniais Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22), Architektūros [pokalbių] fondas pristatys įkvepiančių pokalbių ciklą „MIESTAS. Lūžio taškai“. Penkias paskaitas šia tema skaitys septyni pranešėjai iš Nyderlandų, Kanados, Šveicarijos ir Lietuvos.

Valiūkiška šypsena ir „weltschmerz’o” liūdesys

Kristina Stančienė
Parodos „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“ ekspozicija Nacionalinėje dailės galerijoje. Tomo Kapočiaus nuotrauka
Neemijos Arbit Blato (1908–1999) gyvenimas ir gausi, įvairialypė kūryba Lietuvoje iki šiol žinota tik fragmentiškai.

Paminklai, galėję (ne)būti... arba kodėl jie išvis atsiranda?

Skaidra Trilupaitytė
Paminklo Stalinui atidengimas. Kadras iš dokumentinio filmo „Vilnius prieš aušrą“ (LTV, rež. Vidmantas Puplauskis). 1989 m.
Renginį, kviečiantį susipažinti su sostinės „įprasminimu“ paminklais ir centrinių miesto erdvių kaita nuo XIX a. vidurio iki šiandienos, šiame laikraštyje (7MD, Nr.21, 2011-05-27) pristatė viena jos kuratorių Rasa Antanavičiūtė. Straipsniuose kituose leidiniuose (pvz., Eglės Juocevičiūtės) taip pat buvo aptariamos istorinio objektyvumo bei herojų laikinumo peripetijos.

Įamžinimo ritualai

Rasa Antanavičiūtė
Potvynis Vilniuje 1931 m., medinis paminklas A. Mickevičiui. Nežinomas autorius.
Praėjus mėnesiui ir savaitei po Lietuvos kariuomenės žygio į Vilnių, vietos lietuvių laikraštis išspausdino tokį pasiūlymą: „Užkelkime ant Gedimino pilies bokšto gyvą kunigaikščio sapno simbolį – tikrą geležinį vilką, o jo nasruose įtaisykime sireną, kurią būtų galima paleisti ypatingomis progomis; šis vaizdas būtų visame mieste matomas ir kaip niekas kitas džiugintų lietuvio širdį (K. Kalvaitis, Vilniaus balsas, 1939 12 05).“

Ispanų eksperimentinių filmų programa

7 MD
„Euforija”
„Nuo ekstazės iki euforijos“ – tai Ispanijos eksperimentinio kino programa, pristatanti nuo 1950 metų sukurtus filmus. Ji bus pirmą kartą rodoma už Ispanijos ribų.

Tarp dienos ir nakties

Regina Urbonienė,
Stasio Eidrigevičiaus parodos ekspozicija T. Kapočiaus nuotr. / LDM Nacionalinė dailės galerija

Tarp dienos ir nakties

Milda Žvirblytė
Stasio Eidrigevičiaus parodos ekspozicija T. Kapočiaus nuotr. / LDM Nacionalinė dailės galerija

Įkvepiantys pokalbiai su išskirtiniais pašnekovais

7 MD
Jüri Soolepo paskaitos iliustracija
Balandžio 28 d. 20 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje Architektūros [pokalbių] fondas pristato Jüri Soolepą, pokalbio tema „Architektūros edukacija: į, nuo ir iš“.

Apie šokį ir kiną

7 MD
„Spalvotas šokis"
Balandžio 1 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje prasideda penkių vakarų kino ciklas „Šokis kine. Kūno ir vaizdo choreografija", pristatantis filmus, kuriuose susipina choreografijos ir kino raiškos priemonės. Programoje matysite retus ir mažai žinomus avangardinius šokio filmus bei pasaulinio garso choreografų ir kino kūrėjų darbus.

Plėšrumo anatomija

Agnė Narušytė
Ekspozicijos vaizdas. V. Aukštaičio nuotr. iš LDM NDG archyvo
Pastebėjau, kad įstrižas takas, kuriuo reikia nusileisti nuo Nacionalinės dailės galerijos kalniuko, veda ne tik Neries ir miesto link. Juo einant, kai kas paaiškėja.

Puslapiai: |1|2|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai