Kaip tapti kelmu?

Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotrauka Plačiau >>

Taškų sujungimo perspektyvos

Dainius Liškevičius. Projekto „Muziejus“ fragmentas. Tomo Kapočiaus nuotrauka Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“ diktuote diktuoja impresionistinį rašymą. Iš pradžių galvojau suversti kaltę nostalgijai, tačiau vėliau priėjau išvados, kad kaltas projekto daugialypiškumas ir mano sutrikimas nežinant, už kurios dalies stvertis, bandant įveikti ir apibrėžti parodos kūną. Kad impresionizmas sugultų į dėžutes – punktai. Tačiau, atleiskite, nebūtinai ekstraktas. Plačiau >>

Amžina kaitos įkaitė

Ekspozicijos fragmentas. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka Plačiau >>

Savo vietos beieškant

Elena Urbaitytė-Urbaitis. „Žemiškasis”. 1987 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė. Tomo Kapočiaus nuotrauka Plačiau >>

„Modernieji paveldai“

Viešas paskaitas rengiantis „Architektūros [pokalbių] fondas“ kviečia į jau septintojo ciklo susitikimus su įkvepiančiais pašnekovais, kurie vyks 2012 m. kovo – gegužės mėnesiais Nacionalinėje dailės galerijoje. Penkiose paskaitose-diskusijose dalyvaus tarptautinės architektūros pasaulio žvaigždės. Šio ciklo tema – „Modernieji paveldai“ – pakvies aptarti aktualius moderniosios architektūros paveldo klausimus. Plačiau >>

Pilnatvė mene

Michał Budny. „Bedugnė“. 2008 m., „Didelė šalis“. 2011 m. Tomo Kapočiaus nuotr. Plačiau >>

Metamorfiškoji sovietinė praeitis

Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. 2011 m. Iš Lietuvos dailės muziejus archyvo, Tomo Kapočiaus nuotrauka „Modernizacija. XX a. 7–8-ojo dešimtmečių Baltijos šalių dailė, dizainas ir architektūra“. Kuratoriai: Lolita Jablonskienė, Kaj Lobjakas (Talinas) ir Iliana Veinberga (Ryga) „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960–1980 m.“. Kuratoriai: Andresas Kurgas ir Mari Laanemets (Talinas) Plačiau >>

Tarp realybės ir vizijos

Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. 2011 m. Iš Lietuvos dailės muziejus archyvo, Tomo Kapočiaus nuotrauka Modernizmo architektūros, dailės, dizaino, gyvenimo būdo ir jo kontekstų vertinimo, per-vertinimo ir re-įvertinimo diskursai vis labiau skverbiasi į mūsų vaizdinių lauką. Plačiau >>

Nacionalinėje dailės galerijoje – kino „atšilimo“ laikotarpis

„Kai aš mažas buvau” Sausio 12 – vasario 2 d., ketvirtadieniais, 17.30 Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) prasidėjo paralelinė parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ keturių vakarų filmų programa. Plačiau >>

Czesławo Miłoszo metus vainikuos dokumentinio filmo premjera

Czesław Miłosz Gruodžio 29 d. 19 val. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje įvyks naujo lietuviško dokumentinio filmo „Česlovo Milošo amžius“ premjera. Tai finalinis Cz. Miłoszo metų Lietuvoje akordas. Juo baigiama metus trukusi kultūrinė programa, skirta Nobelio literatūros premijos laureatui atminti. Plačiau >>

„Pokalbiai su Jean-Luc Godard’u“

„Pokalbiai su Jean-Luc Godard’u“ Lapkričio 29 d., antradienį, 17 val. Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks susitikimas su režisieriumi, dailininku, rašytoju, Nacionalinės šiuolaikinių menų studijos „Le Fresnoy“ direktoriumi Alainu Fleischeriu. Jis pristatys savo filmą „Pokalbiai su Jeanu-Lucu Godard’u“. Plačiau >>

Kūryba kaip nedaloma visuma

Parodos „Vytautas Šerys. Retrospektyva" vaizdas, Nacionalinė dailės galerija, 2011 m. Tomo Kapočiaus nuotrauka Atrodo, pirmą kartą per trumpą mano rašeivos būtį niekas, ką parašysiu, nepadės kam nors perprasti meno kūrinių. „Rišli, bet ne racionali“, – rašė Aleksandra Aleksandravičiūtė 1998 m. apie Vytauto Šerio (1931–2006) tapybinių kompozicijų sandarą. Plačiau >>

Penktasis pokalbių ciklas „Miestas. Lūžio taškai“

Iš pokalbių ciklo „Miestas. Lūžio taškai“ Spalio ir lapkričio ketvirtadieniais Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22), Architektūros [pokalbių] fondas pristatys įkvepiančių pokalbių ciklą „MIESTAS. Lūžio taškai“. Penkias paskaitas šia tema skaitys septyni pranešėjai iš Nyderlandų, Kanados, Šveicarijos ir Lietuvos. Plačiau >>

Valiūkiška šypsena ir „weltschmerz’o” liūdesys

Parodos „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“ ekspozicija Nacionalinėje dailės galerijoje. Tomo Kapočiaus nuotrauka Neemijos Arbit Blato (1908–1999) gyvenimas ir gausi, įvairialypė kūryba Lietuvoje iki šiol žinota tik fragmentiškai. Plačiau >>

Įamžinimo ritualai

Potvynis Vilniuje 1931 m., medinis paminklas A. Mickevičiui. Nežinomas autorius. Praėjus mėnesiui ir savaitei po Lietuvos kariuomenės žygio į Vilnių, vietos lietuvių laikraštis išspausdino tokį pasiūlymą: „Užkelkime ant Gedimino pilies bokšto gyvą kunigaikščio sapno simbolį – tikrą geležinį vilką, o jo nasruose įtaisykime sireną, kurią būtų galima paleisti ypatingomis progomis; šis vaizdas būtų visame mieste matomas ir kaip niekas kitas džiugintų lietuvio širdį (K. Kalvaitis, Vilniaus balsas, 1939 12 05).“ Plačiau >>

Ispanų eksperimentinių filmų programa

„Euforija” „Nuo ekstazės iki euforijos“ – tai Ispanijos eksperimentinio kino programa, pristatanti nuo 1950 metų sukurtus filmus. Ji bus pirmą kartą rodoma už Ispanijos ribų. Plačiau >>

Tarp dienos ir nakties

Stasio Eidrigevičiaus parodos ekspozicija T. Kapočiaus nuotr. / LDM Nacionalinė dailės galerija Plačiau >>

Tarp dienos ir nakties

Stasio Eidrigevičiaus parodos ekspozicija T. Kapočiaus nuotr. / LDM Nacionalinė dailės galerija Plačiau >>

Įkvepiantys pokalbiai su išskirtiniais pašnekovais

Jüri Soolepo paskaitos iliustracija Balandžio 28 d. 20 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje Architektūros [pokalbių] fondas pristato Jüri Soolepą, pokalbio tema „Architektūros edukacija: į, nuo ir iš“. Plačiau >>

Apie šokį ir kiną

„Spalvotas šokis" Balandžio 1 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje prasideda penkių vakarų kino ciklas „Šokis kine. Kūno ir vaizdo choreografija", pristatantis filmus, kuriuose susipina choreografijos ir kino raiškos priemonės. Programoje matysite retus ir mažai žinomus avangardinius šokio filmus bei pasaulinio garso choreografų ir kino kūrėjų darbus. Plačiau >>