Apsvaigęs nuo galios ir tuštumos (kapitalizmas)

„Kosmopolis“ Auksinis Volstryto berniukas – dvidešimt aštuonerių milijardierius Erikas Pakeris – nusprendžia apsikirpti. Nepaisydamas apsaugininko perspėjimų, jis sėda į baltą limuziną ir leidžiasi į kelionę per visą Niujorką, į kitą miesto galą. Kelionė truks ištisą dieną. Ją lydės seksas, kraujas ir intelektualūs paistalai. Davido Cronenbergo filme „Kosmopolis“ („Cosmopolis“, Prancūzija, Kanada, Italija, Portugalija, 2012) ši kelionė milžinišku miestu įgys apokaliptinės vizijos, kapitalizmo alegorijos, perversiško kelio filmo bruožų. Plačiau >>

Kosmosui nereikia kalėjimų

„MS1: kalėjimo griūtis“ Prieš dvidešimt metų Lucas Bessonas buvo laikomas viena didžiųjų prancūzų kino vilčių. Plačiau >>

Ispanai Lietuvoje

„Tyla sniege“ Gaila, kad blogiausias erotines scenas renka tik anglų kalba parašytos literatūros specialistai. Plačiau >>

Naciai atakuoja!

„Geležinis dangus“ Parodytas šių metų Berlinalėje Timo Vuorensolos „Geležinis dangus“ („Iron Sky“, Suomija, Vokietija, Australija, 2012) iškart tapo festivalio sensacija. Berlyne žiūrėti pastišą apie Žemę užkariauti nusprendusius nacius iš Mėnulio, žinoma, smagu. Tačiau entuziazmas, kurį iš pradžių sukelia filmas, greit nuslūgsta. Plačiau >>

Metafizika masėms?

„Prometėjas“ „Kas aš esu?“ „Kas mane sukūrė?“ „Koks mano tikslas?“ Šiuos metafizinius klausimus užduoda sau ir kitiems naujo Ridley Scotto filmo „Prometėjas“ („Prometheus“, JAV, 2012) personažai. Plačiau >>

Klausiantis kinas

„Mano dviratis“ Kad svarbiausius šiųmetinės Gdynės apdovanojimus susirinks Agnieszkos Holland filmas „Tamsoje“, buvo galima spėti iš anksto. Plačiau >>

Maištininkai pralaimi?

„Niekas nekviečia“ Šiemet Gdynėje ramiau – mažiau ne tik filmų, bet ir žmonių. Laikas nelabai patogus ir į Kanus susirengusiems kino profesionalams, ir ankstesniais metais sales apgulusiems aukštųjų ir ypač kino mokyklų studentams. Plačiau >>

Gdynė siūlo diskutuoti

„Be gėdos“ Pirmadienį prasidės 37-asis Gdynės kino festivalis. Šiemet jis rengiamas anksčiau nei įprastai, kad laikas nesutaptų su po mėnesio Lenkijoje prasidėsiančiu Europos futbolo čempionatu. Plačiau >>

Jis nuskendo

„Prarasta kontrolė“ Po Steveno Soderbergho filmo „Prarasta kontrolė“ („Haywire“, JAV, 2012), manau, ne vienas žiūrovas pasijus sutrikęs ar net apgautas. Tačiau gal režisierius būtent to ir siekė? Plačiau >>

Nelaimių didvyriai

„Našlaitynas” Plačiau >>

Mergina stipri

„Bado þaidynës“ Paauglių ir vaikų literatūros fenomenas, prasidėjęs pasakojimu apie berniuką burtininką Harį Poterį, netruko persikelti į kino ekranus. Vaikai auga greitai, ir Hario Poterio entuziastų karta netrukus užleido vietą kitai, kuriai imponavo Stephenie Meyer trilogija apie jaunus įsimylėjusius vampyrus. Ji taip pat netrukus buvo ekranizuota. Plačiau >>

Asmeniški susitikimai su voveraitėmis

„Bonsai“ Dvi „Kino pavasario“ savaites praleisti kino teatre vis dėlto yra daug. Plačiau >>

Žiurkėnas gyvas

„Kivirčas“ „Kino pavasario“ atidarymas baigėsi netikėtu rengėjų pasiūlymu. Šventiškai nusiteikusiai puošniai publikai buvo pakištas veidrodis. Juokas kino salėje liudijo, kad žiūrovai „Kivirče“ atpažino save. Paradoksas, bet tai nuteikia optimistiškai, nors Romano Polanskio filmas, ko gero, nepalieka jokios vilties. Plačiau >>

Realybės pasakos

„Tai tik vėjas“ Mike’o Leigh vadovaujamą žiuri galima pasveikinti – iš sudėtingos situacijos išsisukta beveik idealiai. Plačiau >>

Gerų ketinimų filmai

„Įkaitė“ Šiemet Berlinalė man prasidėjo Angelinos Jolie debiutu „Kraujo ir medaus žemėje“ („In the Land of Blood and Honey“). Plačiau >>

Kas dabar yra kinas

„Gyvas lavonas” Vakar prasidėjo Berlinalė, tradiciškai pristatanti šimtus filmų ir susitikimų su jų autoriais. Festivalio įtaiga milžiniška – noriu suspėti pamatyti viską, nors prieš važiuodama, regis, jau suplanavau, kas svarbiausia. Bet planai keičiasi ir netikėtumai tampa didžiausiu kiekvieno festivalio malonumu. Festivalis svečioje šalyje visada malonumas – gali į šalį atidėti nepadarytus darbus, susitikimus, buities rūpesčius. Berlinalė man – lyg gyvenimo pertrauka, užpildyta keistų ir netikėtų vaizdų. Bet apie staigmenas kitą kartą. Kol kas apie tai, ką noriu pamatyti. Plačiau >>

Reginio ir jausmų

„Karo žirgas” Greitai bus pusė amžiaus, kai galingąjį Holivudą sunku įsivaizduoti be Steveno Spielbergo. Jo filmų biudžetai – milžiniški, temos – nuo Juros periodo parko iki Holokausto. Kaip tikras burtininkas Spielbergas sugeba užburti ir pravirkdyti žiūrovų mases, laukiančias iš kino reginio ir jausmų. Spielbergas suvokia savo galią. Didaktišką filmą visai šeimai „Karo žirgas“ („War Horse“, JAV, 2011) jis pasirinko neatsitiktinai. Plačiau >>

Tėvynė yra kinas

„Miegančių drugelių tvirtovė“ Kai iš filmo sužinau ką nors nauja apie save ar pasaulį, sakau, kad tai – geras filmas. Plačiau >>

Atsisveikinant su griuvėsių amžiumi

„Atenbergas“ Detektyvai – geriausias būdas atsipalaiduoti, o kartu sužinoti šį tą svarbaus apie žmones bei pasaulį. Plačiau >>

Kino magija

„Artistas“ Neseniai gavau laišką, kurio autorius retoriškai dūsavo ir klausė, kodėl lietuvių publika neina į Michelio Hazanaviciaus filmą „Artistas“ („The Artist“, Prancūzija, 2011), taip mielai žiūrimą įvairiuose žemynuose. Man regis, atsakymas aiškus: publika, kuri patiria patriotinę palaimą žiūrėdama erzacinį filmą apie tautos didvyrį Tadą Blindą, dar nepasirengusi masiškai džiaugtis subtiliu ir nespalvotu nebyliojo kino pastišu. Plačiau >>