Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Steiblytė

Gyvenimo džiaugsmo animatorius

Kristina Steiblytė
Vladislavas Starevičius su dukterimi
Vladislavas Starevičius, nors ir pradėjo lėlinę animaciją kurti Lietuvoje, vis dėlto čia žinomas ne taip plačiai, kaip galėtų būti. Prancūzų kultūros centro ir teatro „Lėlė“ iniciatyva birželio 16 d. vilniečiams buvo parodyta šio menininko filmų retrospektyva. Jų pristatyti į Lietuvą atvykusią Léona-Béatrice Martin Starewitch, V. Starevičiaus anūkę, pakalbinome apie senelį ir jo palikimą.

Nusirenk!

Kristina Steiblytė
„Prologas”
Kovai su auditorijos baime seniau būdavo siūloma įsivaizduoti visus nuogus: tarsi ir komiška (o juokas sumažina įtampą), ir sulyginamas visų statusas, tad nebėra ko bijoti. Keistas pratimas, kurį taikant galima sulaukti ir visai ne to, ko tikėtasi. Tačiau pati mintis, kad nuogumas nuginkluoja, paverčia pažeidžiamesniais ir atviresniais, įdomi. Panaši mintis sujungė ir birželio pradžioje „Menų spaustuvėje“ rodytus tris performansus: lenko Wojteko Ziemilskio „Prologą“, italų Alessandro Sciarroni „Džozefą“ bei Chiaros Bersani ir Matteo Ramponi „Tavo merginą“.

Girdėti, kas nesakoma

Kristina Steiblytė
Vitas Luckus. Iš ciklo „Mimai“. 1967–1972 m.
Gegužės 14 d. minėtos kalantinės. Tą dieną Kaune, miesto sode, vėl sakytos kalbos, dėti vainikai, graudentasi. Tą dieną nesinorėjo būti netoli miesto sodo. Norėjosi pasidaryti kitokią – laisvės – šventę. Pavyzdžiui, pasižiūrėti vieną mieliausių lietuviškų filmų apie jaunus, maištingus žmones, laisvės siekį ir tą patį susideginimą. O žiūrint šį filmą negalima neprisiminti prieš keletą dienų vykusio susitikimo su Modriu Tenisonu: ne tik pantomimos menininku, ne tik laisvu įdomiu žmogumi, bet ir gyvu 1972 metų gegužės įvykių, gražiai vadinamų Kauno pavasariu, liudininku, su gesintuvu rankose ėjusiu link degančio Romo Kalantos.

Meninė užterštumo analizė

Kristina Steiblytė
„Jūra”. S.Švitros nuotr.
Gegužės 6 d. tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ metu įvyks Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Jūra“ pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą premjera. Spektaklis bus rodomas Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje. Bene žymiausia Lietuvos šokio teatro trupė ir choreografė Birutė Letukaitė į dailininko ir kompozitoriaus kūrybą pažvelgs netikėtu kampu.

Antkapis svetainėje

Kristina Steiblytė
Doloresa Kazragytė (Motina) ir Rokas Petrauskas (Karlas) Kauno mažojo teatro spektaklyje Mario Fratti „Sesuo“.
Nei Biblijos veikėjai, nei šventieji, nei antikinių mitų personažai neturėjo ypatingų ženklų ar užrašų, pranešančių aplinkiniams apie jų išskirtinumą: beveik visi buvo paprasti žmonės, kuriems dievų sprendimu ar laisvu pasirinkimu suteikta galimybė padaryti kažką neįprasta. Tad ir dabar gatvėje sutiktas paprastas žmogelis gali būti šventasis arba mito veikėjas. O kiekvieną dieną užbaigiantis polifoninis kaimynų choras, svaidantis prakeiksmus, gali būti šiuolaikinės mitologijos kūrėjas. Apie tokius mitinius dabarties veikėjus bando kalbėti Kauno mažajame teatre pastatyto spektaklio „Sesuo“ kūrybinė grupė.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai