Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Tapyba

Aliejinė televizija

Aistė Paulina Virbickaitė
Šarūnas Sauka. „Reanimacinė“. 2010 m. Vytauto Tomaševičiaus nuotr.
Tapytojo Šarūno Saukos kūrybą per ilgus metus dailėtyrininkai dailiai apipynė mįslingiausiomis gėlėmis. Archetipai, metafizika, transcendencija, antgamtiški pragariški sūkuriai, nuslėptosios gelmės, ritualai, vaizduotės vaiduokliai ir kiti sunkiasvoriai apibrėžimai uždėjo ant autoriaus tapybos tokį storą grimo sluoksnį, kad galiausiai menininkas interviu išrėžė: „Aš kaip paminklas stoviu. Visiems nusibodęs. O ir man nusibodo visi...“

Tarp realybės ir vizijos

Regina Ramoškienė
Algirdas Šiekštelė. „Grybų valymas“. 1998 m.
Retrospektyvinė paroda supažindina su įvairių Algirdo Šiekštelės kūrybos laikotarpių kūriniais.

Prancūzijos šiuolaikinė tapyba Vilniuje

7 MD
Ekspozicijos „D’après la ruine“ elementas
Balandžio 15 d. 17 val. Kultūros dienos proga Vilniaus dailės akademijos ekspozicinėje salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3) atidaroma pasaulinį pripažinimą pelniusių ir ambicingų jaunųjų Prancūzijos menininkų tapybos paroda „D’après la ruine“ („Iš griuvėsių“).

Grobiantys paviršiai

Monika Krikštopaitytė
Lino L. Katino parodos fragmentas. G. Jucevičiaus nuotr.
Dažnai šį menininką matau vaikštinėjantį po Antakalnį ir senamiestį. Jo ori figūra juda neskubėdama, santūriai, bet mąsliai žvalgydamasi. Judėjimas - kryptingas lyg uoste manevruojančio didelio burlaivio. Ne kartą pagalvojau, kad Katino eisena ir sutelktas smalsumas man primena tikrų katinų elgesį. Puikiai suprantu, kad menininką tokia pavarde nėra labai įžvalgu lyginti su kačių gimine, tačiau, regis, panašumas akivaizdus. Rastume jo su kaupu vien kūryboje patyrinėję racionalumo ir jausmingumo santykį.

Meilė ir neapykanta

Vidas Poškus
Bronius Gražys. „Miško fragmentas“. 2010 m.
Mintis apie neapykantą lietuvių tapyboje paskatino eilinė tapybinė fiesta sostinėje - tradicinė Lietuvos dailininkų sąjungos apžvalginė tapytojų paroda „Arkos“ galerijoje. Pagal pavadinimą, šiais metais ji dedikuota ,,žvilgsniui į save“.

Tiesiog tapyba

Kristina Stančienė
Jonas Zagorskas. „DAAD stipendininkas D. Narkevičius atsakinėja į korespondenciją“. 2008 m.
Parodos pavadinimas skamba paprastai - „Tapyba*“. Tik žvaigždutė prie žodžio nieko nenurodo ir nepaaiškina. Kūryba be pozos, suvaržymų, komercijos, priklausomybės institucijoms, tikros ar tariamos kontrolės - maždaug toks yra parodoje susibūrusių tapytojų tikslas. Jei aiškių tikslų šiuo atveju apskritai esama. Beje, šio teksto pavadinimą netyčia nugvelbiau iš dar 2006 m. „Literatūroje ir mene“ publikuoto Agnės Butnoriūtės straipsnio. Simboliška, tačiau jame buvo rašoma apie eilinę suneštinę tapybos parodą „Arkos“ galerijoje. Tik pavadinimas tąkart skambėjo retoriškai - su klaustuku...

Pirmyn į mitų pasaulį!

Dovilė Aleksandravičiūtė
Konstantinas Gaitanži. Darbas iš ciklo „Neuschwabenland!“. 2010 m.
Vietoj spalvingos, „anime” ar poparto stilistikos tapybos, kokią buvo galima matyti iki šiol, naujojoje menininko parodoje eksponuojami monochrominiai minimalistiniai darbai, negana to, naudojama grėsminga nacistinė simbolika. Parodos tema nenuginčijamai rimta, net pavojinga. Iš istorinės perspektyvos apmąstomas ir nutapomas vienas iš šių laikų mitų, gilinamasi į jo konstravimą. Žiūrint tokius „surimtėjusius“ darbus bei skaitant palydimąjį tekstą, kūriniuose vis akivaizdžiau ryškėja ironija.

Pokalbis su istorija

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Algis Skačkauskas. „Mieganti rugsėjo pievelėje“. 2001 m.
Bet koks kalbėjimas apie modernizmo tapybą jau yra kalbėjimas su istorija. Nors toji istorija dar gyva, kol tebegyvi ir tebekuria dailininkai, kuriems teko atkurti sovietinės okupacijos sustabdytą natūralią dailės plėtotę, kurių kūryba buvo tarsi tiltas nuo trumpo 3-4-ojo dešimtmečio arsininkų tradicijos iki maištingo ikinepriklausomybinio laikotarpio. Kalbėjimas su istorija visada svarbus ir naudingas, nes tik ji leidžia nustatyti šiandienos buvimo koordinates.

Skola Lietuvos dailės istorijai

Kristina Stančienė
Justinas Vienožinskis. „Gimtoji sodyba“
2011 metais bus minimos tapytojo, vieno XX a. pirmosios pusės dailės kritikos pradininkų, Kauno meno mokyklos įkūrėjo Justino Vienožinskio 125-osios gimimo metinės. Apie Vienožinskį yra nemažai rašyta, jo kūryba, biografija, įvairialypė organizacinė veikla išsamiai išnagrinėta ir 2004 m. išleistoje Dalios Ramonienės monografijoje „Justinas Vienožinskis“, dar sovietmečiu publikuoti ir paties Vienožinskio veikalai.

Dar niekas neaišku

Dovilė Aleksandravičiūtė
Adomas Danusevičius „Don’t ask, don’t tell“ (iš ciklo „Karminas“). 2010 m.
Antrus metus vykstantis Jaunojo tapytojo prizo konkursas sėkmingai skinasi kelią į kasmetinių populiarių, laukiamų ir daug žadančių renginių gretas.

Vėl namie

Rūta Jakutytė
Algis Skačkauskas. „Gulinti mieste“. 1994 m. Antano Lukšėno nuotrauka.
Retrospektyvinė paroda sugrąžina kūrėją atgal namo – į prieš beveik trisdešimt metų baigtą studijų vietą, teigė ir parodos kuratorė dailėtyrininkė Raminta Jurėnaitė. Pagaliau, po šitiek metų, Algis Skačkauskas turi ir pirmąjį savo kūrybos katalogą.

Fantazija, kaip prasimanymas, mene yra melas

Milda Žvirblytė
Povilas Ričardas Vaitiekūnas. „Velykė“. 2006 m.
Vakarų dailės istorijoje galima prisiminti ne vieną tapytoją, kuris eksploatuodamas savo laiku nepopuliarią tapymo formą ir analizės kryptį buvo įdomus ir progresyvus, jo kūrybos nepavadinsi konservatyvia.

Istorijos pagal tris kūrinius

Danutė Gambickaitė
Audrius Puipa. „Sauginčių vienkiemis“. 1987 m.
Regis, viskas suiro: laiko ir erdvės siūlės, jungiančios kalnus, uolas, vandenynus, atmintį, obelis, silikatinių plytų trobą, amžinybę, pageltusius nagus ir skraidančius kilimus.

Perkusija teptuku

Vidas Poškus
Raimondas Martinėnas. „Valpurgijų naktis“. 1998-2005 m.
Muzikanto iš būgno išgaunami garsai, kupini slogios nevilties, sumišusios su baisiu įniršiu, nukreiptu prieš visą pasaulį. Kurčią ir šaltą. Paskendusį totalinėj beprasmybėj... (Romualdas Lankauskas, ,,Būgnininko niekas nesiklauso“)

Sūrio spaudimas

Vidas Poškus
Arūnas Vaitkūnas. „Laiptinė geležinkelio stoties rajone“. 1998 m.
Arūno Vaitkūno tapyba anaiptol nepanaši į sūrį (nei į lietuvišką varškės, nei į olandišką fermentinį), o ir jo tapymo procesas (negaliu garantuoti, nes savo akimis jo niekada neregėjau) greičiausiai niekuo nepriminė sūrio spaudimo (nei tikrojo, nei žaidybinio – kai ant vieno žmogaus supuolę kiti stengiasi sulaužyti šiam šonkaulius).

„Miestas – koliažas – gyvenimo atspindys“

Viktorija Navickaitė
Rimvydas Markeliūnas „Čia mano gatvė“. 2009–2010 m.
„Sugalvokite penkis žodžius, kylančius jūsų galvoje išgirdus žodį „miestas“, – vos susirinkus „Lietuvos aido“ galerijoje į auditoriją kreipėsi parodos autorius Rimvydas Markeliūnas. „Gatvė... namai... stresas... urbanizacija... sistema...“ – pasigirdo pavienės žiūrovų asociacijos. Tačiau Markeliūnas miestą supranta kitaip.

Premiere league

Kęstutis Šapoka
Henrikas Natalevičius. „Valtis“. 2006 m.
Pirma mintis - nieko naujo. Antra - o ką reiškia „naujumas“ arba „originalumas“?

Augustinas Savickas nesustoja

Kristina Stančienė
Augustinas Savickas. „Dvi moterys“. 2008 m.

Kiekvieną kartą reikia gimti iš naujo

Kęstutis Šapoka
Ričardas Povilas Vaitiekūnas. „Mėlynas avilys“. 1983 m

Tapybos realybės šou

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Kristina Kurilionok. „Paprastas stebuklas“. 2009 m.
Realybės šou yra nemokama populiariosios kultūros dovana vujeristų masėms ir labai matoma erdvė, iš kurios išėję šou dalyviai tikisi ir toliau būti matomi. Šis reiškinys, pastarąjį dešimtmetį neatsiejama ir neišvengiama mūsų kasdienybės dalis ir greičiausias išgarsėjimo būdas, savotiškai atsispindi Pamėnkalnio galerijoje vykusiame „Jaunojo tapytojo prizo '09“ konkurse.

Puslapiai: |1|2|3|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai