Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Raktazodziai
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Galerija Vartai

Bendri tapybos ir videomeno keliai

Edgaras Gerasimovičius
A. Zakarauskas. Objektas. A. Valiaugos nuotr.
„Artscape“ serijos parodos primena akistatas. Dviejų menininkų, lietuvio ir užsieniečio, kūriniai susitinka vienoje erdvėje, o jų susitikimo motyvas, atrodo, kuratorių greičiau nulemtas intuityviai, o ne konceptualiai.

Drąsi dokumentika

Vilius Kalaušis
Simona Žemaitytė. Kadras iš videodarbo „Apie grožį“. 2012 m.
Gegužės 17–23 d. galerija „Vartai“ kvietė susipažinti su Simona Žemaityte. Buvo rodomas videodarbas „Apie grožį“ („All About Beauty“, 2012 m.) ir videoinstaliacijos „Portretai“ („Portraits“, 2010 m.) dokumentacija.

Netikėtu rakursu

Marija Drėmaitė
Frédéric Chaubin. Santuokų rūmai, Tbilisis, Gruzija. 2003 m. (Archit. R. Dzhorbenadzė, V. Orbeladzė)
Akivaizdu, kad paskata atsirasti šiai parodai buvo nepaprastai populiarios Frédérico Chaubino knygos „CCCP: Cosmic Communist Constructions Photographed“ (Taschen, 2010) pasirodymas.

Industrijos saulėlydis

Eglė Juocevičiūtė
Žilvinas Lanzbergas. Instaliacijos „Sun Set“ fragmentas. 2011 m. 7MD nuotrauka

Archetipinis detektyvas

Monika Krikštopaitytė
Vidmantas Ilčiukas. „Miškas 5”. 2011 m.
Tolimiausioje galerijos salėje rodomi grėsmingo miško atvaizdai. Medžių kamienai tankėja kaip kariuomenė prie fronto linijos. Jie sustingę kaip kapai, menantys masines žudynes. Tai ne Ugniaus Gelgudos pavienio nusikaltimo peizažai (eilinei vietai kriminalinių antraščių primesti ideologiniai konstruktai, kino ar fotožurnalistikos klišių reinterpretacijos), o tikras tikro miško keliamas siaubas – tirštėjančių spyglių ir panikos zonos. O dar su užgriūti pasirengusiomis sutemomis.

Be veikėjų

Eglė Juocevičiūtė
Ugnius Gelguda. Iš „Kriminalinių peizažų“ serijos „Gyvenimą nuo mirties skyrė trys sekundės“. 2011 m.
Tokį tirštą mišką, kokį galima pamatyti Ugniaus Gelgudos fotografijoje „Byloje artėja atomazga”, pastarąjį kartą mačiau ant galerijos sienos 2007 metais, kai parodoje „1907:2007. Privatūs pokalbiai“ („Vartai“) buvo eksponuojamos fotografijos iš Artūro Railos projekto „Žemės galia“.

Flirtas be įsipareigojimų

Aistė Paulina Virbickaitė
M. Mitrēvicas, Instaliacijos „Sienų tyla“ (2009 m.) fragmentas
Nuo paauglystės žinau: jei rafinuotas „diedas“ filmo pradžioje važiuoja prabangia mašina garsiai klausydamas klasikinės muzikos – nieko gero iš jo nelauk.

Nenustygstančios vietoje erdvės

Eglė Juocevičiūtė
Žilvinas Kempinas. „Kolonos“. 2006 m.
Britų architektūros kritikas Rayneris Banhamas 1969 m. knygoje „Gerai suvaldytos aplinkos architektūra“ („The Architecture of the Well-tempered Environment“) išskyrė dvi erdvės rūšis: apribota (bounded space) ir energetinė (power-operated space).

Neištirta žemė

Justina Kučinskaitė
Antrojo aukciono „Vartų“ galerijoje ekspozicijos fragmentas
Turbūt čia kaltos Kalėdos, bet tikiuosi, kad drauge tai ir nedrąsus atsigaunančios ekonomikos, pamažu atsirandančios meno rinkos požymis. Per kelias savaites Vilniuje, kur, kaip nuolat tvirtinama, nėra meno rinkos, spontaniškai įvyko kelios rimtos iniciatyvos, susijusios su meno kūrinių prekyba.

Vengiant piktžodžiauti

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Svajonė ir Paulius Stanikai. Kūrinio „Alergija saulei“ fragmentas. 2010 m.
Paskutiniame 2010 metų „Artscape“ regimas iškilių menininkų trejetas - tarsi iškilminga projekto karūna, turint galvoje, kad Paulius ir Svajonė Stanikai yra retai Lietuvos galerijose pasirodantys pasaulinį pripažinimą pelnę menininkai, o Jespero Justo pavardė sukasi pasaulio menininkų šimtuko viduryje. Tai paroda, kurios atidarymo proga su malonumu išsitraukiau iš lentynos dvi pamirštas knygas: Charleso Baudelaire'o tomelį ir Vinco Pietario pasaką „Lapės gyvenimas ir mirtis“.

Apie kalbų lietuvį ir tylų lenką

Danutė Gambickaitė
Rafał Bujnowski. Be pavadinimo. 2008 m.
Vos pravėrus galerijos duris pasitinka netikėtas vaizdas ir kvapas. Monochrominis juodos ir pilkos koloritas. Pelenais apibarstyti duonos kepalai su išskobtais Sokrato, Immanuelio Kanto ir Giordano Bruno veidais. Pastogė iš sudegusių knygų, užimanti didžiąją dalį pirmosios salės. Voratinkliais ir dulkėmis aplipęs lango rėmas su liepsnojančia žvakele ir ant grindų tyškančiu vašku. Iš butelių šukių sudėliotas trikampis, aplietas derva ir apmėtytas šiukšlėmis.

Didžiųjų iliuzijų metas

Kęstutis Šapoka
Andris Eglitis. „Gimtadienis“. 2010 m.
Kadangi esu blogas iš prigimties, tai prastos reputacijos dar labiau nesusigadinsiu rašydamas nekorektiškai ir neprofesionaliai.

Menas virš sofos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Jurga Barilaitė. „Nieko“
... Parodos pavadinimas „Iš dailininkų dirbtuvių“ pataiko į dešimtuką: žiūrovui/pirkėjui jis sako, kad kalbama apie tiesiai iš dirbtuvių atneštus naujus kūrinius. Dėl to ir dėl žymių parodoje dalyvaujančių autorių joje netrūksta lankytojų. Tačiau apsilankius parodoje matyti, kad ne viskas taip jau nauja. ...

Tai užpuolimas

Monika Krikštopaitytė
Gianluca ir Massimiliano de Serio. Kadras iš filmo „Animalove“. 2009 m.
Itališkajai projekto daliai atstovauja menininkai Rã di Martino ir Gianluca su Massimiliano de Serio kūryba. Juos parūpino kuratorius Luigi Fassi, trečiojoje Prahos bienalėje kartu su Laima Kreivyte kuravęs parodą „Baltiškosios mitologijos“.

Išgrynintas poveikis

Danutė Gambickaitė
Hans Op de Beeck. Kadras iš videofilmo „O dabar - visi kartu“. 2005 m.
Kad ši kartą galerijoje „Vartai“ karaliaus išimtinai videoprojekcijos, galima suprasti vos tik pravėrus duris.

Sirupas ar rūgštis?

Kęstutis Šapoka
Kadras iš filmo „Garso takelis“. 2009 m.

Kentauras renkasi

Erika Grigoravičienė
Evaldas Jansas. „Graužk morką“. 2007 m
Kuruojant naujausią Evaldo Janso parodą, mano užduotis tebuvo išklausyti menininką, ką jis norėtų rodyti, ir parašyti parodos komentarą: „Evaldas Jansas (g. 1969) studijavęs (VDA 1988-1995) tapybą ir nuo jos pradėjęs, vėliau kūręs objektus (Puokštė mylimai, 1995), instaliacijas (Užkulisiai ir scenos 1998), performansus (Savo sultyse 1998) ir literatūrą (Odė rutinai 2000), priklauso pirmajai kartai šiuolaikinių Lietuvos menininkų, tradicines dailės rūšis iškeitusių į vaizdo kamerą, kitaip tariant, meną - į gyvenimą. Tarp jo performansų dokumentavimo (Tramdymas 1997, Suklastotos dokumentacijos antropologija: smurtas 2004), videomeno ir eseistinės dokumentikos filmų (Manija: linkėjimai 1997/98, Kūnas ir siela 2000, Dūjis 2001, Būti išstatytam 2006) nėra aiškios skirties. Pastarąjį dešimtmetį menininkas garsėjo būtent savo filmais, dažnai pristatomais tarptautiniuose trumpų filmų festivaliuose. Po ilgokos pertraukos Evaldas Jansas sugrįžta prie tapybos - nepamainomos vaizduotės procesų įkūnijimo priemonės...“ Čia galėjau ir sustoti, nes manau, kad tapybos vaizdų iš esmės neįmanoma aprašyti, jie neišverčiami į žodžius, tegalima tik priartėti prie jų užuolankomis, kurios visada glaudžiau susijusios su kitais tekstais, o ne paveikslais.

Lietuviai - ispanai. Lygiosios!

Kristina Stančienė
Gintaras Makarevičius. Kadras iš filmo „Sibiro testamentas“. 2008 m.
Galerijos „Vartai“ tarpdisciplininiame projekte „Artscape“ pristatomos Lietuvos ir kitų Europos sostinių menininkų ekspozicijos kaskart atrodo skirtingai, bet ne visuomet menininkai būna lygiaverčiai. Šįkart mąslūs, vizualinių įspūdžių, suvokimo mechanizmų užkaboriais klaidžiojantys ispanų menininko Ignasi Aballi darbai ir skaudus, ironiškas Gintaro Makarevičiaus filmas „Sibiro testamentas“, atrodo, tikrai verti vienas kito.

Politinės iškamšos

Monika Krikštopaitytė
Laura Garbštienė. Kadras iš videodarbo „Brėmeno muzikantai“. 2008 m.
Jau kuris laikas ieškojau progos parašyti apie šią menininkę. Visų pirma todėl, kad jos darbai mane visada pagauna ir murkdo į už sąmonės esančių pojūčių pelkes, kur galiausiai turi prabilti apie jausmus, kas nėra labai paprasta. Kitaip tariant, Lauros Garbštienės kūriniai su manim kažką nuveikia. Verčia patirti. Ir kažkodėl aš ja pasitikiu. Matyt, todėl, kad juose niekad nejaučiau smurto, o tik bandymą suprasti, mažų mažiausiai - norą pasidalinti rezignuoti privertusiu nesuprantamu potyriu.

Netikrumas ir nesėkmė kaip vertybė

Monika Krikštopaitytė
Paulina Eglė Pukytė. Jovitos Valaitytės nuotrauka
Šią savaitę galerijoje „Vartai“ buvo atidaryta nauja „Artscape“ projekto dalis „Dislokuoti“, kuriame Jungtinei Karalystei atstovauja menininkas ir dėstytojas Rogeris Palmeris, o Lietuvai – Londone gyvenanti menininkė Paulina Eglė Pukytė. Parodos proga kalbiname menininkę.

Puslapiai: |1|2|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai