Rasti Vilnių Paryžiuje

Rafaelis Chwolesas. „Geto griuvėsiai“. 1946 m. Plačiau >>

Modernios tapybos metraštis

Galina Petrova. „Žmonės su dviračiais“. 1968 m. Galina Petrova-Džiaukštienė (g. 1927 m. Astrachanėje, Rusija) pradėjo kūrybinį kelią atšilimo metais ir savitai prisidėjo prie Lietuvos tapybos modernizacijos. Ryškios spalvos, monumentalios formos, vidine jėga pulsuojantys kūnai ir puikiai įvaldyta tapybos technika prikausto žiūrovo dėmesį. Parodoje matome dailininkės kelią nuo ankstyvųjų darbų, kuriuose dar svarbus santykis su realistine tapybos tradicija, iki naujesnių, kur dominuoja apibendrintas vaizdas ir koliažo technika. Plačiau >>

Kaip mes remiksavome Janonį

Gintaras Palemonas Janonis. „Kambarys“ vs „Kambarys remix“ Mes – tai du kuratoriai: Ignas Kazakevičius ir Vidas Poškus. Janonis – tai tapytojas Gintaras Palemonas Janonis. Plačiau >>

Nėra taip, kaip atrodo

Žygimantas Augustinas. „Jie nusipjaudavo sau galvas“. 2012 m. Žygimanto Augustino tapyba leidžia grįžti į meno kritikos pradžios (Salonų) laikus, kur Diderot aistringai rūšiavo grūdus nuo pelų (klesti vertinamoji funkcija). Plačiau >>

Didelio vaiko pasakos

Alonas Štelmanas. „Kraujo broliai I“. 2011 m. J.Lapienio nuotrauka Kai kuriuos savo drobių herojus tapytojas Alonas Štelmanas vadina „mėnulžmogais“, nes jie yra su mėnulio pjautuvais vietoje galvų. Plačiau >>

Pakeliui į abstrakciją

Pranas Gailius. Iš ciklo „Liuksemburgo sodai“. 1952–1958 m. Trečią kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išeivijos dailininko Prano Gailiaus kūryba svečiuojasi gimtinėje. Šįkart galerijoje „Kunstkamera“ pristatomi ankstyvieji Gailiaus darbai – gaiviomis spalvomis, ekspresyvia tapysena trykštantis ciklas „Liuksemburgo sodai“, sukurtas 1952–1958 metais. Plačiau >>

Tarp vaizdo ir garso

Irma Leščinskaitė Susitiko du menininkai: tapytoja abstrakcionistė Irma Leščinskaitė ir tapantis pianistas Viktoras Paukštelis. Susitikimas išaugo į bendrą meninį projektą „Skambančios spalvos“, įvykusį Klaipėdos koncertų salėje kovo 13 dieną. Plačiau >>

Tapyk su manimi

Ekspozicijos fragmentas. J.Lapienio nuotr. Per parodos atidarymą Sigita Maslauskaitė prisipažino, kad kai kurias biblines scenas (pavyzdžiui, Jokūbo kovą) įkvėpė televizinis projektas „Šok su manimi“. Plačiau >>

Skerdiena susitinka mėsą

Vidas Poškus. „Alyva“. 2011 m. Vidas Poškus yra menininkas. Be kita ko, dar ir menotyrininkas, net „dr.“ – bet tai netrukdo. Gal „dr.“ meno lauke gali būti verčiamas į „br“. Kaip siaubas, ištikęs sapnuojant gėles žudikes. Dr(augui) Poškui dvi raidės yra ne tik mokslinis laipsnis, bet ir performansas. Pastovus nenuilstamas savęs vartymas nuo vaizdo į tekstą ir atvirkščiai. Plačiau >>

Laisvė ir tęstinumas

Gintaras Palemonas Janonis savo dirbtuvëje K.Sabeckio nuotr. „Šio autoriaus kūryba greičiau primena pasaką, sapną iš tolimos vaikystės. Tai mistinis regėjimas, linksmas žaidimas spalvomis“, – kalbėjo akademikas, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis, atidarydamas dailininko Gintaro Palemono Janonio tapybos parodą 2011 metų gruodžio pradžioje, LEU galerijoje „2003“ (Centriniai rūmai, II a., Studentų g. 39, Vilniuje). Plačiau >>

Pasakojimas su paralelinėmis istorijomis

Algis Griškevičius. „Paskutinė stotelė“. 2011 m. Nėra čia ko slėpti. Kalbant apie paveikslus, žmones dažniausiai domina du klausimai: per kiek menininkas juos nutapo ir už kiek parduoda. Plačiau >>

Sermėginė tiesa

Anita Karpinska. „Jėzus Kristus buvo astronautas“. 2011 m. Nuotrauka iš JTP archyvo. Mintis dar kartą panagrinėti kai kuriuos mūsų meno pasaulio reiškinius kilo pasižvalgius po rudenėjančio Vilniaus galerijose eksponuojamas parodas. Plačiau >>

Nuo objekto prie proceso

Laura Pold. „Lova“. 2010 m. Vis augantis jauniems tapytojams skirtas konkursas „Jaunojo tapytojo prizas" kasmet sulaukia dėmesio ir diskusijų. Konkursinis reprezentavimo pavidalas skatina kalbėti ne tik apie jaunus menininkus, bet ir apie konkurso funkcijas Lietuvos tapybos kontekste. Pasibaigus jau trečiam konkursui, nuomonėmis dalinasi menininkai ir menotyrininkės. Plačiau >>

Plečiant domėjimosi ribas

Maarit Murka. Kūrinio „Plaukų galia” fragmentas. 2010 m. Dar prieš kokį dešimt metų kultūriniuose sluoksniuose blaškėsi tokia trapi romantiška idėja: pasauliui Baltijos šalių meną reprezentuoti kaip vieną visumą. Plačiau >>

Lietuviškos tapybos „pilkasis kardinolas“

Vaidotas Žukas. „Dviveidis“. 1977 m. Praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį kaip tapytojas V. Žukas buvo nediskutuotinas savosios kartos lyderis. Plačiau >>

Poilsiaujantis ekspresionizmas

Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. „Keistas paukštis“. 2011 m. Ekspesionizmas nemirė, jis tik laikinai poilsiauja – kaip nemirė ir kiti dalykai, kurių mirtis skelbiama ir konstatuojama jau kelis šimtus metų – poezija, romanas, teatras, tapyba, net kalba, Vakarų civilizacija ar Dievas. Tai juk taip natūralu, nes ilgainiui marinami visi ilgaamžiai. Ekspresionizmas šioje vietoje – ne išimtis. Juk jam jau, šiaip ar taip, bent koks šimtas metelių. O pasak Wilhelmo Worringerio – ir dar daugiau... Plačiau >>

Demonai alyvų krūmuose

Rūta Katiliūtė. „Autoportretas“. 2011 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo Rūtos Katiliūtės drobėse yra kai kas žodžiais neišreiškiama. Plačiau >>

Žiūrėjimas į save

Parodos „XXI a. autoportretas“ ekspozicijos fragmentas Nuotrauka iš „7md“ archyvo Parodos atidaryme apsilankiau suintriguota pavadinimo – „XXI a. autoportretas“. Plačiau >>

Atrasti panašumus

Nazanin Pouyandeh. „Prisimena“. 2010 m. Plačiau >>

Drobių slėpiniai ir atsivėrimai

Eugenijaus Antano Cukermano parodos ekspozicijos detalė. J. Lapienio nuotr. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, „Grupės 24“ nario, tapytojo ir architekto Eugenijaus Antano Cukermano personalinė paroda – ne dažnai pasikartojantis Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykis. Plačiau >>